Staigus ir, rodos, nevaldomas noras suvalgyti šokolado pažįstamas daugeliui. Kartais jis aplanko po sunkios dienos, kartais – be jokios aiškios priežasties. Vis dėlto specialistai teigia, kad potraukis šokoladui nėra atsitiktinis. Jį lemia tiek psichologiniai, tiek fiziologiniai veiksniai, susiję su mūsų emocine būsena, nuovargiu ir net aplinka.
Stresas ir emocinis alkis skatina norą šokoladui
Moksliniai tyrimai rodo, kad stresas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl kyla noras šokoladui. Esant įtampai, organizmas ieško greito palengvėjimo, o šokoladas daugeliui asocijuojasi su malonumu ir apdovanojimu. Ypač juodasis šokoladas laikomas vadinamuoju „komforto maistu“, kuris trumpam pagerina nuotaiką.
Kai žmogus įsivaizduoja šokolado skonį, jo smegenyse suaktyvėja malonumo centrai. Tai dar labiau sustiprina norą, ypač jei emocinė savijauta tuo metu yra prasta.

Išoriniai dirgikliai ir reklamos poveikis
Norą šokoladui dažnai sukelia ne vidinis alkis, o išoriniai signalai. Praeinant pro kepyklėlę, pamačius šokolado reklamą ar užuodus kvapą, smegenys automatiškai pradeda kurti skonio ir pojūčių vaizdinius. Šie vaizdiniai sužadina mintis apie šokoladą, kurios greitai virsta stipriu potraukiu.
Regos, kvapo ir vaizduotės derinys gali būti toks stiprus, kad noras šokoladui atsiranda net tada, kai organizmui realiai nereikia maisto.
Nuovargis ir energijos trūkumas
Šokoladas dažnai tampa pasirinkimu tada, kai jaučiamas nuovargis. Jame yra kofeino, ypač juodajame šokolade, taip pat daug cukraus ir riebalų, kurie suteikia greitos energijos. Organizmas tokiu būdu bando kompensuoti energijos stygių.
Be to, šokoladas skatina dopamino išsiskyrimą, kuris trumpam padidina budrumą ir pagerina nuotaiką. Todėl noras šokoladui dažnai atsiranda po bemiegės nakties ar ilgos darbo dienos.
Ką rodo šokolado sudėtis
Šokolado poveikis priklauso nuo kakavos kiekio. Mažesnį jos procentą turintis šokoladas turi daugiau cukraus ir pieno, todėl laikomas mažiau naudingas. Tuo tarpu juodasis šokoladas, kuriame yra 50 proc. ar daugiau kakavos, turi daugiau skaidulų, magnio, geležies ir kitų medžiagų.
Vis dėlto net ir juodasis šokoladas yra kaloringas, todėl noras šokoladui turėtų būti tenkinamas saikingai.
Kaip sumažinti norą šokoladui
Specialistai pataria pirmiausia atkreipti dėmesį į savo savijautą. Sąmoningumas padeda suprasti, ar tai tikras alkis, ar emocinė reakcija. Taip pat naudinga gerti pakankamai vandens, nes dehidratacija gali didinti saldumynų poreikį.
Jei noras šokoladui nepraeina, verta rinktis juodąjį šokoladą su didesniu kakavos kiekiu ir apsiriboti nedideliu kiekiu. Tai leis pasimėgauti skoniu nekenkiant mitybos balansui.
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.