Žmonės nuo senų senovės mėgo ką nors kramtyti. Pavyzdžiui, prieš 5000 metų žmonės kramtė beržo sakus, kurie turi priešuždegiminių savybių. Dabar mes dažniausiai kramtome gumą tam, kad panaikintume blogą burnos kvapą. Bet kokį poveikį ji iš tiesų turi mūsų organizmui?
Veikia dantis
Guma labai efektyviai pašalina burnos ertmėje esančias bakterijas. Taip pat dėl jos gaminasi daug seilių, kurios apsaugo dantis, stiprina emalį ir apsaugo nuo dantenų uždegimo. Tačiau jei kramtote gumą su cukrumi, ji kenkia dantims. Burnos ertmėje gyvenančios bakterijos maitinasi cukrumi ir sukelia dantų ėduonį.
Kramtomoji guma be cukraus, ypač su ksilitoliu, padeda išlaikyti švarią burnos mikroflorą. Ksilitolis slopina bakterijų, sukeliančių kariesą, augimą, mažina apnašų susidarymą ir neutralizuoja rūgštis po valgio. Stomatologai rekomenduoja kramtyti tokią gumą 5–10 minučių po valgio – ilgiau kramtant poveikis mažėja, o žandikauliui tenka perteklinė apkrova.
Gerina atmintį
Kramtomoji guma pagreitina širdies susitraukimų dažnį, pagerina kraujotaką ir palaiko smegenų aprūpinimą deguonimi. Dėl to skatinama pažinimo funkcija, kuri pasireiškia padidėjusiu susijaudinimu, mąstymu, sprendimų priėmimu ir atmintimi. Deja, šis procesas vyksta tik kramtant gumą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kramtymas stimuliuoja hipokampą – smegenų dalį, atsakingą už atmintį ir mokymąsi. Tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės egzaminų metu ar dirbdami sudėtingas užduotis renkasi kramtomąją gumą – ji padeda susikaupti ir sumažina įtampą. Tačiau efektas laikinas ir dingsta vos nustojus kramtyti.
Padeda numesti svorio
Kramtomoji guma mažina apetitą. Ryte kramtant gumą sumažėja alkio jausmas. Kramtomoji guma yra skani ir nelabai kaloringa, todėl labai gerai slopina alkį. Ji taip pat palaiko medžiagų apykaitą ir padidina energiją.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie kramto gumą prieš valgį, suvartoja mažiau kalorijų. Be to, kramtymas gali padėti sumažinti emocinį valgymą, kai maistas vartojamas ne dėl alkio, o dėl streso. Vis dėlto piktnaudžiauti šiuo įpročiu nereikėtų – per didelis oro rijimas kramtant gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą.
Atsiranda žandikaulio problemų
Reguliarus gumos kramtymas gali neigiamai paveikti jungiamąjį žandikaulio audinį ir aplinkinius raumenis. Žmonės, linkę sukąsti dantis streso metu, dažniau patiria kaklo ir pečių skausmą, kai reguliariai judina žandikaulį, pavyzdžiui, juokdamiesi, valgydami ir kalbėdami.
Per dažnas gumos kramtymas gali sukelti temporomandibulinio sąnario (TMJ) disfunkciją – būklę, kai skauda žandikaulį, ausis ar net galvą. Jei pastebite, kad kramtant ima skaudėti veido raumenis ar sprandą, verta apriboti šį įprotį iki kelių minučių per dieną.
Turi įtakos virškinimo sistemai
Kadangi guma pagausina seilių gamybą, ryte nejaučiami tokie simptomai kaip galvos svaigimas ir pykinimas. Guma geriau už vaistus slopina pykinimą ir pilvo skausmą. Deja, jei jūsų žarnynas ir skrandis yra labai jautrūs, kyla meteorizmo pavojus. Be to, gumoje esantis cukrus kartais gali sukelti viduriavimą, nes jis turi vidurius laisvinantį poveikį.
Dirbtiniai saldikliai, tokie kaip sorbitolis ar manitolis, taip pat gali skatinti virškinimo sutrikimus. Kramtant tuščią skrandį, padidėja skrandžio rūgšties gamyba, todėl ilgainiui gali atsirasti gastrito požymių. Tad gumą geriau kramtyti tik po valgio, o ne vietoj jo.
Sumažina rėmenį
Po valgio kramtoma guma sumažina rūgšties kiekį stemplėje. Dėl to sumažėja rėmens simptomai. Kramtomoji guma skatina seilių kaupimąsi ir subalansuoja rūgšties kiekį po valgio.
Taip pat skaitykite
Seilės, turinčios šarminį pH, neutralizuoja rūgštį ir padeda greičiau nuraminti stemplės gleivinę. Tačiau šis efektas pasiekiamas tik naudojant gumą be cukraus. Gumos su mėtų skoniu, priešingai, kai kuriems žmonėms gali sustiprinti rėmens simptomus, nes mėtų aromatas atpalaiduoja stemplės sfinkterį.
Veikia smegenis
Keisčiausia, kad guma gali apsaugoti nuo streso. Ji sumažina streso hormono kortizolio kiekį ir žmonės jaučiasi geriau. Tačiau gumos kramtymas gali sukelti galvos skausmą dėl per didelio žandikaulio naudojimo. Tai gali lemti lėtinius galvos skausmus. Jei jus dažnai kankina galvos skausmai, pamėginkite atsisakyti kramtomosios gumos.
Kai kurie neurologai pastebi, kad kramtymas aktyvina tą pačią smegenų sritį kaip ritmingas judėjimas – tai padeda nusiraminti, todėl kramtomoji guma kartais rekomenduojama žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo ar dėmesio sutrikimų. Vis dėlto šis poveikis turėtų būti trumpalaikis ir saikingas.
Apsaugo nuo ausų uždegimo
Kadangi ausys ir nosis yra susietos, per jas gali būti perduodamos bet kokios bakterijos. Kramtomojoje gumoje randamas junginys ksilitolis yra svarbus siekiant užkirsti kelią bakterijų dauginimuisi ausyse ir nosyje.
Ypač vaikams, kurie dažnai serga ausų uždegimu, kramtomoji guma su ksilitoliu gali sumažinti infekcijų pasikartojimo dažnį. Tačiau ji neturėtų būti laikoma gydymo priemone – tik papildoma prevencijos priemone kartu su gera burnos higiena ir subalansuota mityba.
Ar mėgstate kramtyti gumą? Dabar, kai žinote, kokį poveikį ji turi jūsų organizmui, galite nuspręsti, kada šis įprotis – naudingas, o kada geriau nuo jo susilaikyti. Kaip ir daugelyje dalykų, svarbiausia yra saikas ir sąmoningas pasirinkimas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
