Aterosklerozė yra lėtinė liga, kuriai būdinga arterijų sienelių standėjimas ir susiaurėjimas dėl riebalinių nuosėdų – vadinamųjų plokštelių – kaupimosi. Šios apnašos dažniausiai susideda iš cholesterolio, riebalų, kalcio bei kitų medžiagų, cirkuliuojančių kraujyje.
Laikui bėgant, šių medžiagų sankaupos gali siaurinti arterijas, trukdydamos normaliai kraujotakai ir sukeldamos rimtas sveikatos problemas, tokias kaip širdies priepuolis ar insultas. Nors aterosklerozė vystosi lėtai ir gali prasidėti ankstyvoje jaunystėje, jos pasekmės dažniausiai jaučiamos vyresniame amžiuje.
Bene veiksmingiausia strategija kovoti su ateroskleroze ir jos prevencijai yra tinkama mityba. Subalansuota dieta gali ne tik sumažinti blogojo cholesterolio (MTL) kaupimąsi, bet ir pagerinti bendrą kraujotakos sistemos būklę.
Mityba, derinama su fiziniu aktyvumu ir sveiku gyvenimo būdu, gali tapti stipriu įrankiu neutralizuojant aterosklerozės grėsmę ir užtikrinant ilgalaikę sveikatą.
Aterosklerozė ir mityba: dešimt rekomenduojamų maisto produktų
Avižiniai dribsniai
Avižiniai dribsniai yra itin vertingas neapdorotų augalinių skaidulų, t. y. ląstelienos, kuri aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, jau nekalbant apie riebalų apykaitą, šaltinis. Slopindamos cholesterolio įsisavinimą iš maisto, skaidulos mažina jo koncentraciją kraujyje. Avižiniuose dribsniuose taip pat yra beta gliukanų – junginių, kurie, kaip ir ląsteliena, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
- Linų sėmenys
Linų sėmenyse gausu maistinių skaidulų. Be savyje turinčios žalios augalinės ląstelienos, šis produktas yra natūralių statinų, t. y. medžiagų, mažinančių blogojo cholesterolio (MTL frakcijos) kiekį, šaltinis. Linų sėmenys turėtų būti nuolatinė žmonių, kurių kraujyje yra per daug didelis cholesterolio kiekis mitybos raciono dalis, nes sėmenys gerai cholesterolį pasisavina ir pagerina jo pasišalinimą iš organizmo.
- Kakava
Kakava yra antioksidantų, kurie slopina cholesterolio oksidaciją ir mažina aterosklerozinių plokštelių susidarymo riziką, lobynas.
- Česnakai
„Supergalia“ česnakui priklauso dėl paslaptingai skambančio pavadinimo sudedamosios dalies. Tai amino rūgštys, atsakingos už jam būdingą kvapą, vadinamos alicinu. Be keleto kitų sveikatai naudingų savybių, česnakas veiksmingai mažina trigliceridų koncentraciją ir, užkirsdamas kelią uždegimui, saugo kraujagysles. Svarbu, kad jo nuolat būtų mityboje, tačiau nedideliais kiekiais.
- Svogūnai
Reguliariai vartojami svogūnai teigiamai veikia kraujagyslių elastingumą. Dėl jų sudėtyje esančio kvarcetino svogūnai padeda išvalyti arterijas.
- Artišokai
Artišokai pasižymi tulžies išsiskyrimą gerinančiu poveikiu, nes gerina riebalų, įskaitant cholesterolį, virškinimą. Kuo daugiau tulžies gamina kepenys, tuo daugiau cholesterolio jos sunaudoja, todėl jo koncentracija kraujyje sumažėja.
- Erškėtrožės, šaltalankiai ir juodieji serbentai
Vaisiai ir uogos, kuriuose yra daugiausiai vitamino C, turėtų užimti nuolatinę vietą ateroskleroze sergančių žmonių mitybos racione. Žinoma, kad vitaminas C yra stiprus antioksidantas, sandarinantis arterijų sieneles ir neleidžiantis susidaryti cholesterolio plokštelėms.
- Šalto spaudimo rapsų ir juodųjų kmynų aliejai
Šie abu augaliniai riebalai yra omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių pagrindinis šaltinis ir turi savybę mažinti uždegimus.
- Špinatai
Žali špinatų lapai yra vertingas trijų antioksidantų šaltinis: chlorofilo, vitaminų C ir A, kurie užkerta kelią cholesterolio susidarymui ir saugo nuo aterosklerozės vystymosi.
- Silkė
Šioje riebiojoje jūros žuvyje yra itin daug sveikatai labiausiai pageidaujamos riebalų rūšies – omega-3 riebalų rūgščių. Silkės vartojimas kassavaitinėje mityboje lemia mažesnę uždegimo ir trombocitų agregacijos riziką.
