Lietuvos - Lenkijos pasienyje – dar 60 dienų pratęsta pasienio kontrolė

Nuo rugpjūčio pradžios pasienio kontrolė tarp Lenkijos ir Lietuvos pratęsta dar du mėnesius – iki spalio 4-osios. Lenkijos Vidaus reikalų ir administracijos ministerija argumentuoja, kad tai būtina dėl migracijos srautų suvaldymo ir saugumo užtikrinimo. Tačiau kritikai, įskaitant migracijos ekspertus, teigia, kad tokios priemonės – nepagrįstos, brangios ir veikiau skirtos politinei demonstracijai, o ne realiam saugumui. Iš Lietuvos pusės šis sprendimas reiškia tolesnį transporto tikrinimą, papildomą nepatogumą keliautojams ir vietos bendruomenėms, gyvenančioms pasienyje.

Kontrolė tęsiasi – keičiasi ir pasienio punktai

Pagal naują tvarką, patikrinimai Lietuvos ir Vokietijos pasienyje galios dar 60 dienų. Įdomu tai, kad kai kurios upių kirtimo vietos su Vokietija, kur eismas praktiškai nevyksta, išbrauktos iš kontrolės punktų sąrašo. Vietoje to atsirado naujas pėsčiųjų ir dviratininkų perėjimo punktas tarp Nowe Warpno ir Rieth, o Ščecino regione išplėsta kontrolės zona, apimanti ir paplūdimį. Tokie pakeitimai rodo, kad Lenkijos valdžia stengiasi balansuoti tarp kontrolės ir vietos gyventojų poreikių, tačiau pati kontrolės esmė išlieka tokia pati – kiekvienas kertantis sieną gali būti sustabdytas ir patikrintas.

Skaičiai, kurie kelia klausimų

Per pirmąjį kontrolės mėnesį – nuo liepos 7 iki rugpjūčio 2 dienos – abiejuose pasienio ruožuose patikrinta daugiau nei 493 tūkstančiai žmonių ir 234 tūkstančiai transporto priemonių. Iš jų Lietuvos pasienyje – beveik 214 tūkstančių žmonių ir 108 tūkstančiai transporto priemonių.

Rezultatas? Į Lenkiją neįleistas vos 61 asmuo Lietuvos pasienyje ir 124 asmenys Vokietijos pasienyje. Dažniausia priežastis – dokumentų, suteikiančių teisę kirsti sieną, nebuvimas.

Vidaus reikalų ministerijos pateikti skaičiai parodė ir tai, kad prie Lietuvos sienos per mėnesį sulaikyta tik 14 asmenų, įtariamų padėjus neteisėtai migruoti. Palyginimui – visoje Lenkijoje šiemet jau sulaikyti 328 tokie asmenys, daugiau nei pusė jų – laikinai suimti.

Ekspertų kritika: daugiau politikos nei realaus efekto

Lenkijos mokslininkas, migracijos tyrėjas dr. hab. Witoldas Klausas tiesiai sako: „Ši kontrolė niekada nebuvo būtina.“ Pasak jo, valdžia nepateikė įtikinamų duomenų, kodėl tokia priemonė reikalinga, juolab kad net sulaikytųjų skaičius nepatvirtina realios grėsmės masto.

Anot eksperto, tokios priemonės yra „beprasmiškas mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas“, nes pasienio tarnyba jau turi įgaliojimus vykdyti atsitiktinius patikrinimus šalies viduje. Todėl, jo manymu, net ir be griežtos sienos kontrolės galima užtikrinti tokį patį saugumą, o rezultatai rodo, kad dabartinis modelis yra perteklinis.

Migracijos iššūkiai – realūs, bet ar pasirenkami teisingi sprendimai?

Lenkijos valdžia sprendimą aiškina būtinybe reaguoti į nelegalių migrantų srautą iš Vokietijos ir Lietuvos. Tačiau pateikti skaičiai kelia abejonių dėl tokios strategijos veiksmingumo. Jei per mėnesį prie Lietuvos sienos neįleista vos kelios dešimtys žmonių, ar verta į šį procesą įtraukti tūkstančius pareigūnų ir kariškių, gaišinti keliautojų laiką bei riboti pasienio bendruomenių gyvenimą?

Be to, pati Europos Sąjungos teisė numato, kad vidaus sienų kontrolė turi būti laikina, proporcinga ir taikoma tik kraštutiniais atvejais. Šiuo atveju kyla klausimas, ar Lenkijos sprendimas labiau atitinka politinę kalbą nei realią grėsmės prevenciją.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Iš Lietuvos perspektyvos ši situacija kelia kelis iššūkius. Pirmiausia – tai papildomos laiko sąnaudos kirtimo punktuose, ypač vežėjams, vykdantiems krovinių pervežimus į Lenkiją ir per ją. Taip pat tai gali paveikti pasienio prekybą ir turizmą – tiek iš mūsų šalies į Lenkiją, tiek atvirkščiai.

Antra, toks sprendimas siunčia signalą, kad Lietuvos pasienis vis dar suvokiamas kaip potencialios nelegalios migracijos kelias. Tai gali turėti politinių pasekmių tiek dvišaliuose santykiuose, tiek platesniame ES kontekste, kur vyksta diskusijos dėl bendros migracijos politikos.

Ar kontrolė taps nauja norma?

Pasienio kontrolės laikinas įvedimas turėtų būti išimtis, o ne taisyklė. Tačiau jei priemonė bus nuolat pratęsiama, kyla pavojus, kad Šengeno erdvės laisvo judėjimo principas bus iš esmės pažeistas. Lietuvai svarbu stebėti, ar Lenkijos sprendimas netaps precedentų kūrėju, o ES institucijoms – užtikrinti, kad tokios priemonės išliktų kraštutinės, o ne įprastos.