Jau seniai nustatyta, kad miego ir nuotaikos ryšys yra stiprus. Miego trūkumas gali neigiamai paveikti emocinę būklę, o prasta nuotaika gali sutrikdyti miego kokybę. Naujausi tyrimai rodo, kad miego ciklų laikas taip pat gali turėti įtakos nuotaikos sutrikimų rizikai. Ypač pastebima, kad vėlyvą vakarą ir naktį aktyvesni žmonės, dar vadinami „pelėdomis”, yra labiau linkę patirti depresijos simptomus nei anksti besikeliantys „vyturiai”.
Bet kodėl taip yra? Kokie veiksniai lemia šį ryšį?
Miego ir nuotaikos ryšys: „Pelėdos” ir didesnė depresijos rizika
Jungtinės Karalystės Sario universiteto mokslininkai neseniai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 500 studentų. Jie pateikė duomenis apie savo miego įpročius, alkoholio vartojimą, polinkį giliai apmąstyti problemas (ruminaciją), gebėjimą praktikuoti čia ir dabar suvokimą (mindfulness), taip pat depresijos ir nerimo lygį.
Rezultatai parodė, kad pelėdos dažniau skundėsi depresijos simptomais, prastesne miego kokybe ir didesniu alkoholio vartojimu. Be to, jie rečiau praktikavo sąmoningumą kasdienėje veikloje.
Taip pat skaitykite
Alkoholis, prastas miegas ir sąmoningumo trūkumas – pagrindiniai veiksniai?
Nors šis tyrimas nenustato tiesioginės priežasties ir pasekmės sąsajos, jis atskleidžia svarbias tendencijas.
Galima spėti, kad didesnis alkoholio vartojimas ir prastesnė miego kokybė gali turėti įtakos depresijos pasireiškimui. Taip pat galima manyti, kad sąmoningumo praktikos stoka gali prisidėti prie blogesnės emocinės savijautos.
Svarbu paminėti, kad depresija gali skatinti didesnį alkoholio vartojimą, kuris savo ruožtu dar labiau blogina nuotaiką. Panašiai, sąmoningumo praktika gali padėti sumažinti depresijos simptomus, tačiau žmonės, patiriantys depresiją, gali būti mažiau linkę ar pajėgūs ją taikyti. Taigi, susiformuoja tarsi „užburtas ratas”.
Ar galima rasti sprendimus?
Kadangi tyrimas neatskleidžia tiesioginio priežastinio ryšio, vis dar reikia papildomų eksperimentinių tyrimų. Tačiau jau dabar aišku, kad tam tikri įpročiai gali padėti sumažinti depresijos riziką. Pavyzdžiui:
- Miego rutinos reguliavimas ir ankstyvesnis kėlimasis gali padėti stabilizuoti emocinę būklę.
- Alkoholio vartojimo ribojimas gali pagerinti tiek miego kokybę, tiek bendrą savijautą.
- Sąmoningumo praktikavimas, meditacija ir kvėpavimo pratimai gali padėti suvaldyti neigiamas mintis ir emocijas.
Šis tyrimas atskleidžia svarbius veiksnius, kuriuos verta tirti toliau. Pelėdos, ypač patiriančios depresijos ar nerimo simptomus, gali pasinaudoti šia informacija, kad atrastų būdus pagerinti savo emocinę gerovę.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
