Daug metų pasaulio mitybos gairės, gydytojų rekomendacijos ir žmonių kasdieniai pasirinkimai buvo grindžiami viena esmine nuostata – kuo mažiau cholesterolio maiste, tuo geriau mūsų širdžiai. Kiaušiniai, sviestas ar riebesnė mėsa ilgą laiką buvo įtraukti į „juodąjį sąrašą“. Tačiau pastarųjų metų tyrimai vis dažniau verčia iš naujo pažvelgti į šį požiūrį. Anot dietologo Edvardo Grišino, vis daugiau duomenų rodo, kad cholesterolį ir jo kiekį kraujyje lemia ne tiek suvalgomas maisto kiekis, kiek jo struktūra – tai, iš ko jis sudarytas ir kaip sąveikauja su organizmu.
Mitas apie „blogą“ cholesterolį: laikas perrašyti taisykles
Ilgus metus cholesterolis buvo tarsi pagrindinis širdies ligų kaltininkas. Nors šis junginys natūraliai gaminamas kepenyse ir yra būtinas mūsų kūnui – nuo ląstelių membranų iki hormonų sintezės – jis įgijo neigiamą reputaciją. Žiniasklaidoje dažnai kartota, kad „blogasis“ MTL cholesterolis kelia pavojų sveikatai, o „gerasis“ DTL jį sumažina. Tačiau ši dichotomija, kaip teigia Grišinas, vis labiau praranda savo aktualumą.
Pasak dietologo, nauji tyrimai rodo, jog ne visos MTL dalelės vienodai pavojingos. Mažos, tankios dalelės iš tiesų siejamos su didesne aterosklerozės rizika, tačiau didesnės ir lengvesnės neturi tokio žalingo poveikio. Tai reiškia, kad svarbu ne vien MTL lygis, bet ir jo kokybinė sudėtis.
Ką iš tiesų lemia maistas?
„Stebint cholesterolio pokyčius pacientų kraujyje, tampa vis aiškiau, kad jo rodiklius paveikia ne suvartoto maisto kiekis, o struktūra“, – teigia Edvardas Grišinas. Anot jo, žmogaus organizmas pats reguliuoja, kiek cholesterolio gaminti, o maisto poveikis šiam procesui – daug sudėtingesnis, nei manyta anksčiau.
Pavyzdžiui, kiaušiniai, ilgai laikyti cholesterolio „bombomis“, šiandien grįžta į mitybos rekomendacijas. Tyrimai rodo, kad jų vartojimas daugumai žmonių nedidina „blogojo“ cholesterolio, o padidina „gerąjį“ – DTL, kuris padeda pašalinti perteklines riebalų daleles iš kraujotakos.
Dar viena svarbi detalė – riebalų kokybė. Sotieji riebalai iš apdorotų produktų (pavyzdžiui, margarino ar greito maisto) skatina uždegiminius procesus, tuo tarpu natūralūs riebalai iš alyvuogių aliejaus, avokadų, riešutų ar žuvies – mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Mokslas: problema – ne cholesterolis, o uždegimas
Vis daugiau tyrimų rodo, kad pagrindinis širdies ligų priežastinis veiksnys yra ne cholesterolis, o lėtinis uždegimas. Kai organizmas kovoja su oksidaciniu stresu, infekcijomis ar nesubalansuota mityba, kraujagyslių sienelės pažeidžiamos. Tuomet cholesterolis ima „lopinti“ šiuos pažeidimus – jis tampa ne priežastimi, o pasekmės ženklu.
Tokiu būdu, vietoj to, kad beatodairiškai mažintume cholesterolio kiekį, mokslas dabar akcentuoja bendrą gyvenimo būdą: fizinį aktyvumą, antioksidantų turtingą mitybą, pakankamą miegą ir mažesnį streso lygį.
Riebalų revoliucija: kai sviestas vėl tampa „legalus“
Dar prieš dešimtmetį gydytojai rekomendavo vengti sviesto ir pereiti prie augalinių aliejų. Šiandien požiūris keičiasi. Nors transriebalai išlieka kenksmingi, natūralūs gyvulinės kilmės riebalai, vartojami saikingai, gali būti visavertės mitybos dalis.
„Mokslas nebeskirsto riebalų į „gerus“ ir „blogus“ taip, kaip anksčiau. Dabar kalbame apie riebalų šaltinius, jų santykį tarpusavyje ir poveikį bendrai organizmo būklei“, – aiškina dietologas.
Svarbiausia – balansas. Kuo įvairesnė mityba, tuo geriau organizmas reguliuoja lipidų pusiausvyrą. Kartu reikėtų riboti pridėtinius cukrus ir itin apdorotus produktus, kurie didina trigliceridų kiekį – dar vieną svarbų širdies rizikos rodiklį.
Cholesterolis kaip sveikatos rodiklis, o ne priešas
Vis daugiau gydytojų visame pasaulyje pripažįsta, kad cholesterolio rodikliai turėtų būti vertinami kompleksiškai, kartu su kitais veiksniais – kraujospūdžiu, insulino atsparumu, uždegiminiais žymenimis. Vien tik aukštesnis cholesterolis ne visada reiškia grėsmę. Kai kuriais atvejais, ypač vyresniame amžiuje, šiek tiek didesnis DTL ar net MTL lygis gali būti susijęs su ilgaamžiškumu.
Taip pat skaitykite
Grišino teigimu, svarbiausia ne bijoti cholesterolio, o suprasti, ką jis signalizuoja. Jei organizmas sveikas, uždegimas nekankina, o mityba subalansuota – cholesterolis tampa natūraliu, būtinu elementu, o ne priešu.
Naujasis požiūris – nauja atsakomybė
Šiuolaikinė medicina vis dažniau atsigręžia į individualų požiūrį. Tai reiškia, kad vienodų taisyklių visiems nebėra. Vienam žmogui kiaušiniai gali būti puikus baltymų šaltinis, kitam – nerekomenduotini dėl genetinių ypatumų ar kepenų būklės. Būtent todėl dietologai ragina ne aklai sekti populiariomis dietomis, o remtis asmeniniais tyrimais, kraujo analize ir specialisto patarimais.
Visuomenė pamažu suvokia, kad sveikata nėra vien skaičiai tyrimo lapelyje. Ji priklauso nuo gyvenimo būdo, požiūrio ir gebėjimo suprasti, ką kūnas nori pasakyti.
Cholesterolis nebėra vien blogio simbolis. Jis – mūsų kūno dalis, sudėtingos biologinės sistemos įrankis, kuris atspindi organizmo būseną. Mokslo pažanga verčia atsisakyti senų stereotipų ir priimti naują, labiau subalansuotą požiūrį į mitybą. Kaip sako Edvardas Grišinas, „ne maisto kiekis, o jo struktūra formuoja mūsų sveikatą“. Ir ši mintis, regis, taps nauju sveikos gyvensenos devizu.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
