2025 m. liepos mėnesį Rytų Kamčiatkos pakrantę sudrebino galingiausias per daugiau nei dešimtmetį žemės drebėjimas. 8,8 balo stiprumo smūgiai sukėlė cunamį, kurio bangos, skriejančios net iki 644 km/h greičiu, grasino visoms Ramiojo vandenyno pakrantėms. Tokie įvykiai paprastai palieka po savęs sugriovimus ir aukų skaičių, tačiau šįkart istorija pasisuko kitaip. Milijonai žmonių spėjo evakuotis, o tragedijos išvengta – viskas dėl NASA sukurtos dirbtinio intelekto sistemos „Guardian“.
Vos dieną prieš šį įvykį NASA į savo jau veikiančią stebėjimo technologiją įdiegė naują dirbtinio intelekto komponentą. Šis sprendimas tapo lūžio tašku – sistema sugebėjo aptikti grėsmę beveik realiuoju laiku ir išsiuntė įspėjimus dar prieš cunamio bangoms pasiekiant krantus. Tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai dirbtinis intelektas ne tik stebėjo gamtą, bet ir iš anksto perspėjo apie jos siautėjimą.
Kaip „Guardian“ išmoko klausytis Žemės kvėpavimo
Iki šiol cunamiai buvo fiksuojami naudojant seisminius matuoklius ir vandenyno plūdurus. Tačiau šie įrenginiai dažnai sureaguodavo tik tada, kai banga jau būdavo pakeliui. NASA „Guardian“ sistema veikia kitaip – ji „girdi“ ne vandenį, o dangų.
Technologijos pagrindas – radijo signalų analizė, sklindanti tarp Žemės stočių ir orbitinių navigacijos palydovų. Kai milžiniškos bangos išjudina vandenyną, oro masės virš jų taip pat juda aukštyn ir žemyn, sukurdamas vos pastebimus virpesius jonosferoje – sluoksnyje, esančiame 50–300 kilometrų aukštyje virš Žemės. Šie virpesiai pakeičia elektronų tankį ir sulėtina palydovinių signalų sklidimą. Dirbtinis intelektas, sekdamas šiuos menkiausius laiko skirtumus, iš karto aptinka anomalijas – ir gali pasakyti, kas vyksta po mūsų kojomis.
Taip pat skaitykite
Kaip sako NASA mokslininkai, „kas vyksta vandenyje, atsispindi danguje“. Ši paprasta, bet gili mintis tapo technologijos veikimo pagrindu.
Išgelbėti milijonai ir pirmasis testas, pranokęs lūkesčius
Liepos 2025 m. įvykis tapo „Guardian“ sistemos krikštu. Vos po 20 minučių nuo žemės drebėjimo pradžios dirbtinis intelektas automatiškai išsiuntė perspėjimus mokslininkams ir gelbėjimo tarnyboms. Tai įvyko maždaug 30–40 minučių prieš bangoms pasiekiant Havajus. Tokios ankstyvos žinutės leido laiku evakuoti pakrantės gyventojus – nuo Japonijos iki Ramiojo vandenyno salų.
Laimė, šį kartą gamta pasigailėjo – bangos aukštis nesiekė nė dviejų metrų, o pagrindinė jų energija išsisklaidė atvirame vandenyne. Tačiau ekspertai vieningai sutarė: jei cunamis būtų buvęs didesnis, šis dirbtinio intelekto sprendimas būtų išgelbėjęs tūkstančius, o gal net milijonus gyvybių.
„Cunamio evakuacijose kiekviena minutė lemia gyvybes, todėl tokio tipo įspėjimų sistema – didžiulis saugumo laimėjimas“, – sakė Vašingtono universiteto seismologas Haroldas Tobinas. Mokslininkas pridūrė, kad ateityje „Guardian“ gebės ne tik fiksuoti įvykius, bet ir numatyti jų raidą – pavyzdžiui, apskaičiuoti, kokio dydžio bangos ir kuriose pakrantėse jos smogs pirmiausia.
Idėja, gimusi dar prieš pusšimtį metų
Mintis naudoti radijo signalus gamtos reiškinių stebėjimui kilo dar 8-ajame dešimtmetyje. Tačiau tik XXI amžiaus trečiajame dešimtmetyje ji tapo realybe. NASA Jet Propulsion Laboratory (JPL) mokslininkai ilgus metus tobulino teorinius modelius, kol 2022 m. paskelbė mokslinį straipsnį, aprašantį technologijos veikimo principus.
„Guardian“ dabar jau ne tik stebi žemės drebėjimus ir cunamius – sistema geba aptikti net vulkanų išsiveržimus, raketų paleidimus ar požeminius branduolinius bandymus. Pavyzdžiui, dar 2022 m. panaši technologija užfiksavo įspūdingą Hunga Tonga ugnikalnio išsiveržimą, kurio sukeltos jonosferos bangos apjuosė visą planetą.
Dirbtinis intelektas – naujoji gamtos sargyba
NASA „Guardian“ nėra tik dar vienas skaitmeninis įrankis. Tai žingsnis į naują mokslo erą, kur žmogaus žinios susijungia su technologine intuicija. Dirbtinis intelektas čia ne tik analizuoja duomenis – jis „mato“ pasaulį taip, kaip žmogaus pojūčiai niekada negalėtų.
Jis pastebi nematomas oro vibracijas, iššifruoja signalų delsą, reaguoja į gamtos dvelksnį dar prieš jai įgavus destruktyvią jėgą. Tai nebe tik stebėjimo, bet ir prevencijos įrankis.
Taip pat skaitykite
Tokios technologijos ateityje gali tapti standartiniu įspėjimų pagrindu visame pasaulyje – nuo Ramiojo vandenyno pakrančių iki Viduržemio jūros. Lietuvoje jos galėtų būti pritaikytos sekti kitus gamtos reiškinius – audras, oro slėgio pokyčius ar net raketų trajektorijas virš mūsų oro erdvės.
Kai gamta kalba, svarbiausia – mokėti išgirsti
Mokslas visada siekė pažinti gamtos paslaptis, bet dabar jis išmoko jų klausytis. NASA „Guardian“ tai įrodė. Ši sistema ne tik perspėja, bet ir moko pagarbos gamtai – ji rodo, kad net technologijų amžiuje žmogaus saugumas priklauso nuo gebėjimo laiku reaguoti, bendradarbiauti ir suprasti, jog žemės drebėjimo ar cunamio akivaizdoje esame vienos planetos gyventojai.
Kai kitą kartą žiūrėsime į ramią jūrą ar žvaigždėtą dangų, verta prisiminti, kad ten, aukštai virš mūsų, dirbtinis intelektas jau dirba tyliai, bet budriai – kad mes spėtume išsigelbėti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
