Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad metų laikai Žemėje veikia kaip paprastas ritmas, žiema, pavasaris, vasara ir ruduo. Tačiau mokslininkai, stebėję planetą iš kosmoso, parodė, kad gamtos kalendorius yra gerokai sudėtingesnis ir ne visur sinchroniškas.
Net vietovės, esančios tame pačiame pusrutulyje ar panašioje platumoje, gali patirti sezoninius pokyčius skirtingu metu. Tyrėjai pabrėžia, kad vien geografinė padėtis dar negarantuoja vienodo sezoniškumo.
Kartais net kaimyninės teritorijos gali turėti visai skirtingus orų ir ekosistemų ritmus, todėl šalia viena kitos susiformuoja labai skirtingos buveinės.
Šis reiškinys primena laiko juostas, tik ribą nubrėžia ne žmonės, o gamta. Kalifornijos universiteto „Berklio“ komanda, naudodama ilgametę palydovinę informaciją, sudarė išsamų žemėlapį, kuris parodo šiuos skirtumus visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite
Mokslininkai teigia, kad tai viena plačiausių iki šiol sukurtų schemų, fiksuojanti, kada skirtingose sausumos ekosistemose prasideda ir pasiekia piką sezoniniai pokyčiai. Toks požiūris padeda suprasti, kodėl kai kurie regionai gamtoje elgiasi tarsi gyventų pagal savą laikrodį.
Palydoviniai duomenys atskleidė sezoniškumo skirtumus
Mokslininkai analizavo dvidešimties metų palydovinius duomenis ir stebėjo, kaip keičiasi sausumos augalija bei ekosistemų aktyvumas. Remiantis šia informacija, buvo nustatyti pasauliniai plotai, kuriuose sezonų ritmai ypač nesutampa.
Įdomu tai, kad tokie nesutapimai dažnai pasitaiko biologinės įvairovės židiniuose. Tyrėjai kelia mintį, kad tai gali būti susiję su didesniu klimato ir resursų kintamumu.
Jei dvi gretimos buveinės išteklius pasiūlo skirtingu metų metu, tai keičia, kaip jose prisitaiko augalai ir gyvūnai. Ilgainiui toks skirtumas gali formuoti net ir skirtingas elgesio bei išlikimo strategijas.
Kaip skirtingi ritmai keičia rūšis ir buveines?
Sezonų nesutapimas gali turėti labai konkrečių pasekmių, pavyzdžiui, viena populiacija gali pradėti veistis anksčiau, o kita vėliau, nors abi gyvena netoliese.
Jei tos pačios rūšies individai nesutampa reprodukciniu laiku, sumažėja tarpusavio kryžminimosi tikimybė. Per daug kartų tai gali prisidėti prie to, kad viena rūšis ilgainiui išsišakoja į dvi atskiras. Įdomus pavyzdys pateikiamas iš Arizonos, kur Finiksas ir Tuksonas yra palyginti arti, tačiau jų metiniai kritulių ritmai skiriasi.
Tuksonui didžiausias lietus tenka vasaros musonui, o Finiksui reikšmingesni krituliai dažniau pasitaiko sausį. Tokie skirtumai persiduoda ekosistemoms ir keičia, kaip auga augalai, kaip juda gyvūnai ir kada būna aktyviausios vietinės buveinės.
Kur matomi didžiausi neatitikimai?
Žemėlapyje išryškėjo, kad Viduržemio klimato regionuose miškų augimo ciklai pasiekia piką maždaug dviem mėnesiais vėliau nei daugelyje kitų ekosistemų.
Taip pat skaitykite
Tai pastebėta tokiose vietose kaip Kalifornija, Čilė, Pietų Afrika, pietinė Australija ir Viduržemio jūros baseinas. Toks vėlavimas rodo, kad net panašaus tipo klimatas skirtinguose žemynuose gali turėti savitą augalijos laikrodį.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į skirtumus, kada žydi augalai ir kada pasėliai būna paruošti derliui. Pavyzdžiui, Kolumbijoje kavos derliaus sezonai gali būti labai nevienodi net ūkiams, kuriuos skiria tik kelionė per kalnus. Toks nesutapimas primena situaciją, kai du ūkiai elgtųsi tarsi būtų skirtinguose pusrutuliuose.
Kodėl tai svarbu prognozėms ir klimatui?
Daugelis ekologinių prognozių vis dar remiasi supaprastintu metų laikų modeliu, kuris neįvertina vietinių skirtumų. Jei norime tiksliau suprasti, kaip klimato krizė paveiks sveikatą, žemės ūkį ar biologinę įvairovę, reikia matyti ne tik bendrą tendenciją, bet ir smulkius regioninius ritmus.
Net nedidelis sezonų poslinkis gali pakeisti ligų plitimą, derliaus laiką ar rūšių migracijos langus. Mokslininkai pabrėžia, kad modeliai, kurie daro bendras prielaidas visai planetai, gali nepastebėti svarbių vietinių procesų.
Būtent todėl toks žemėlapis tampa įrankiu ne tik ekologijai, bet ir klimato kaitos tyrimams, gamtosaugai bei žemės ūkiui. Sezonų nesutapimas nėra tik įdomi detalė, jis gali būti vienas iš raktų, aiškinančių, kodėl Žemės gyvybė tokia įvairi ir kodėl ji skirtingai reaguoja į pokyčius.
