Psichosomatinės ligos, kurios atsiranda dėl psichinių ar emocinių veiksnių, vis dažniau pastebimos pacientų tarpe. Psichoterapeutė Inessa Grigorjeva paaiškina, kaip psichika ir kūnas yra glaudžiai susiję ir kodėl kartais net ir intensyvus medicininis gydymas nesugeba išgydyti tam tikrų ligų, kurios turi psichosomatinį pagrindą.
Psichosomatinės ligos – kas tai?
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, psichosomatinėmis ligomis serga apie 38-40% pacientų, kurie kreipiasi į gydytojus. Tai reiškia, kad psichologiniai veiksniai gali turėti didelę įtaką fiziniams simptomams ir ligoms. Tarp dažniausių psichosomatinių ligų minimos arterinė hipertenzija, bronchinė astma, skrandžio opa, neurodermitas, koronarinė širdies liga, tirotoksikozė, alergijos, bulimija ir anoreksija.
Kaip atpažinti psichosomatinę ligą?
Psichosomatinės ligos dažnai yra sunkiai diagnozuojamos, nes pacientai ilgą laiką gydomi vaistais, tačiau simptomai niekur nedingsta. Dažniausiai žmonės, sergantys psichosomatinėmis ligomis, ilgą laiką negali atsikratyti skundų, nors jų organizme nerandama jokių rimtų patologijų. Gydytojai dažnai išrašo vaistus pagal protokolą, tačiau pacientas toliau grįžta su tais pačiais simptomais, nes ligos šaltinis slypi ne kūne, o psichikoje.
Kodėl psichosomatinės ligos atsiranda?
Kūnas ir psichika yra neatsiejami. Stresas, emocinė įtampa ir traumos gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, skrandžio skausmai ar širdies problemos. Inessa Grigorjeva pateikia pavyzdį, kai žmogus ilgą laiką kenčia nuo galvos skausmo, kuris buvo susijęs su praeityje išgyventa psichotrauma. Pavyzdžiui, žmogus, patyręs viešą pažeminimą darbe, pradeda dažnai kentėti nuo galvos skausmo, kuris išlieka net ir tada, kai fiziniai patikrinimai nesugeneruoja jokių rimtų radinių.
Psichosomatinės ligos ir jų antrinė nauda
Kartais žmonės gali pasąmoningai „pasirinkti“ ligą, nes ji suteikia tam tikrą naudos jausmą. Pavyzdžiui, skausmas ar kita liga gali tapti būdu išvengti atsakomybės arba gauti dėmesį iš aplinkinių. Inessa Grigorjeva pasakoja apie pacientę, kuri sirgo egzema ant rankų dešimt metų. Nors fiziniai gydymai ir psichoterapija ją išgydė, ji buvo priversta tvarkyti namus ir atlikti kasdienius darbus, dėl ko vėl atsirado emocinė įtampa. Tai parodė, kaip ilgalaikis skausmas ar liga gali tapti „naudingu“ elgesiu, leidžiančiu žmogui manipuliuoti aplinkiniais ir išvengti tam tikrų atsakomybių.
Kokią įtaką psichosomatinės ligos turi santykiams ir kasdieniam gyvenimui?
Psichosomatinės ligos gali būti glaudžiai susijusios su žmogaus asmeniniu gyvenimu ir santykiais. Pavyzdžiui, Inessa pasakoja apie pacientę, kuri turėjo daugybę sveikatos problemų, įskaitant arterinę hipertenziją, gastritą ir dirgliosios žarnos sindromą. Paaiškėjo, kad jos ligos buvo susijusios su nepavykusiais santykiais su tėvais ir praeities nesutarimais, kurie vis dar veikia jos psichiką ir sveikatą.
Psichosomatinis nevaisingumas
Psichosomatinis nevaisingumas yra dar viena dažna problema, su kuria susiduria moterys. Kai kurios moterys patiria emocinius blokavimus dėl baimės, kaltės jausmo ar traumos, susijusios su praeitimi. Pavyzdžiui, moteris, kurios mama mirė gimdydama, gali patirti psichologinį bloką, kuris trukdo pastoti. Psichoterapija gali padėti išspręsti šiuos psichologinius barjerus, ir kartais po terapijos moterys sugeba pastoti.
Psichosomatinės ligos ir jų gydymas
Psichosomatinės ligos nėra tik fizinės ligos, kurias galima išgydyti vien vaistais. Norint išspręsti šias problemas, svarbu ne tik gydyti simptomus, bet ir spręsti psichologinius aspektus. Psichoterapija yra būtina, kad būtų galima įveikti psichologines traumas ir atkurti emocinę pusiausvyrą. Tai ypač svarbu, kai kalbame apie ilgalaikes ligas, kurios atsiranda dėl neįveiktų psichologinių sunkumų.
Kaip atpažinti psichoterapeutą, kuris dirba su psichosomatinėmis ligomis?
Pasak Inessos, svarbu įvertinti psichoterapeuto kvalifikaciją. Geras terapeutas turi turėti medicininį išsilavinimą ir būti pasiruošęs dirbti su psichosomatinėmis ligomis. Taip pat svarbu, kad terapeutas būtų pasiekęs aukštą kvalifikaciją ir turėtų patirties dirbant su šia sritimi. Kvalifikuotas terapeutas aiškiai pasakys, kiek laiko reikia skirti terapijai ir kokių rezultatų galima tikėtis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.