Kvėpavimas – vienas iš svarbiausių gyvybinių procesų, kurio dažnai nė nepastebime. Tačiau kai staiga pajuntame, kad pasidarė sunkiau kvėpuoti ar kad kvėpavimas ne toks gilus, tai gali sukelti baimę ir nerimą. Toks simptomas neturėtų būti ignoruojamas, nes jis gali būti signalas, kad organizmas susiduria su sveikatos sutrikimais – tiek fiziniais, tiek emociniais. Gydytojai pastebi, kad kvėpavimo sunkumai vis dažniau pasireiškia net ir jauniems žmonėms, todėl svarbu žinoti galimas priežastis ir žingsnius, kaip reaguoti.
Staigus dusulys – kada sunerimti?
Nors kartais kvėpavimo sutrikimai atsiranda dėl menkų priežasčių, pavyzdžiui, po fizinio krūvio ar streso, vis dėlto yra tam tikrų ženklų, į kuriuos būtina reaguoti rimtai. Staigus dusulys ramybės būsenoje, lydimas krūtinės skausmo, širdies permušimų ar galvos svaigimo, gali rodyti ūmų sveikatos sutrikimą. Tokiais atvejais labai svarbu nedelsti ir kreiptis į medikus. Jeigu dusulys atsiranda naktį, ypač gulint, tai gali būti ženklas apie širdies nepakankamumą. O jei kvėpuoti tampa sunku po valgio, tai kartais rodo refliukso ar diafragmos problemas.
Dažniausios kvėpavimo pasunkėjimo priežastys
Kvėpavimo pasunkėjimas gali atsirasti netikėtai arba vystytis palaipsniui, todėl svarbu suprasti, kokie veiksniai gali tai lemti. Nors dažnai žmonės kaltina stresą ar nuovargį, iš tikrųjų priežasčių gali būti kur kas daugiau – nuo aplinkos poveikio iki rimtų sveikatos sutrikimų. Štai keletas dažniausių kvėpavimo sunkumų priežasčių, kurias įvardija specialistai.
1. Kvėpavimo takų infekcijos
Virusinės ir bakterinės infekcijos dažnai sukelia kvėpavimo takų uždegimą, apsunkinantį oro patekimą į plaučius. Tokios ligos kaip gripas, bronchitas ar net paprastas peršalimas gali sukelti kvėpavimo sunkumų. Esant rimtesnėms infekcijoms, kaip COVID-19 ar pneumonija, kvėpavimas gali būti stipriai ribotas, o kartu pasireiškia aukšta temperatūra, nuovargis ir bendras silpnumas. Net ir po pasveikimo kai kurie žmonės ilgai jaučia „oro trūkumo“ pojūtį, ypač jei sirgo sunkia forma.
Taip pat skaitykite
2. Alergijos
Alergijos sezonu ar kontaktuojant su alergenais, tokiais kaip žiedadulkės, dulkės ar gyvūnų plaukai, kvėpavimas gali pasunkėti dėl gleivinės patinimo. Kai kuriais atvejais alerginės reakcijos gali išsivystyti į astmos priepuolį arba sukelti anafilaksiją – tai gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Alergijos taip pat gali būti lėtinės, o kvėpavimo apsunkinimas – nuolatinis, nors ir nežymus, dėl ko žmogus gali net nepastebėti laipsniško kvėpavimo blogėjimo.
3. Astma
Astma paveikia kvėpavimo takus, kurie reaguoja į dirgiklius spazmuodami ir susiaurėdami. Astmos priepuolius gali sukelti fizinis krūvis, šaltas oras, stresas ar aplinkos alergenai. Be dusulio, gali pasireikšti švokštimas, spaudimo jausmas krūtinėje ir naktinis kosulys. Gydytojai pataria atkreipti dėmesį į pirmuosius astmos požymius, nes laiku pradėtas gydymas padeda išvengti sunkių komplikacijų.
4. Psichologinės priežastys: stresas ir nerimas
Neretai kvėpavimo sutrikimus sukelia ne fizinės, o emocinės būklės. Stresas, panikos priepuoliai ar lėtinis nerimas gali sukelti hiperventiliaciją – greitą, negilų kvėpavimą, dėl kurio žmogui atrodo, kad trūksta oro. Šis jausmas dažnai lydimas širdies permušimų, svaigulio ir krūtinės spaudimo. Tokiais atvejais labai svarbu mokytis valdyti kvėpavimą, išmokti atsipalaiduoti, o prireikus – kreiptis pagalbos į psichologą ar psichiatrą.
Lėtinės ligos, kurios veikia kvėpavimą
Kvėpavimas gali būti apsunkintas ir dėl įvairių lėtinių ligų, kurios palaipsniui veikia plaučius ar širdį. Lėtinis bronchitas, emfizema, LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga) – dažnos būklės, ypač tarp rūkančių asmenų. Jos sukelia negrįžtamą plaučių pažeidimą, kuris ilgainiui trukdo normaliam kvėpavimui. Be to, tokie pacientai dažnai serga antrinėmis infekcijomis, kurios dar labiau apsunkina būklę.
Širdies ir kraujagyslių ligos taip pat gali turėti įtakos kvėpavimui – širdies nepakankamumas, vožtuvų patologijos ar arterinė hipertenzija sukelia kraujo užsistovėjimą plaučiuose, kas lemia dusulį, ypač fizinio krūvio metu arba naktį. Tokiu atveju svarbu tiksliai diagnozuoti šaltinį ir taikyti tinkamą gydymą.
Aplinka, gyvenimo būdas ir kvėpavimo kokybė
Kvėpavimą gali paveikti ir išoriniai veiksniai. Per sausas oras, užterštumas, dulkės ar chemikalai darbe – visa tai dirgina kvėpavimo takus. Patalpose svarbu palaikyti tinkamą oro drėgmę ir reguliariai vėdinti. Taip pat labai svarbu fizinis aktyvumas – žmonės, kurie mažai juda, dažniau patiria kvėpavimo diskomfortą net esant nedideliam fiziniam krūviui.
Antsvoris ar nutukimas taip pat gali būti kvėpavimo sunkumų priežastis. Riebalinis sluoksnis aplink krūtinės ląstą ir pilvą gali trukdyti plaučiams pilnai išsiplėsti, todėl žmogus gali nuolat jausti oro trūkumą, ypač gulint ar judant.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei kvėpavimo sutrikimai atsirado staiga ir nesusiję su fiziniu krūviu ar emocine įtampa, tai gali būti rimto susirgimo požymis. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei dusulys atsiranda ramybės būsenoje, kartu pasireiškia skausmas krūtinėje, prakaitavimas, alpimas ar pamėlusi oda. Tokiais atvejais būtina skubi medicinos pagalba. Net jei simptomai atrodo lengvi, bet tęsiasi daugiau nei kelias dienas – rekomenduojama kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio ištyrimo.
Taip pat skaitykite
Kaip sau padėti?
Esant lengviems kvėpavimo sunkumams, galima pabandyti padėti sau namų sąlygomis: užtikrinti švarų, drėgną orą patalpoje, ilsėtis, gerti pakankamai skysčių. Jei kvėpuoti sunku dėl streso, padeda kvėpavimo pratimai – gilus, lėtas kvėpavimas per nosį ir iškvėpimas per burną, meditacija, trumpi pasivaikščiojimai gryname ore. Taip pat rekomenduojama vengti rūkalų ir stiprių kvapų, galinčių dirginti kvėpavimo takus.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
