ungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą parodė, kad jo užsienio politika remiasi ne diplomatijos niuansais, o jėgos demonstravimu. Po netikėtos ir tarptautinę bendruomenę sukrėtusios operacijos Venesueloje, pasibaigusios prezidento Nicolás Maduro sulaikymu, Baltųjų rūmų vadovas ne tik neslėpė pasitenkinimo, bet ir atvirai įvardijo naujus galimus taikinius. Jo žinutė aiški: JAV yra pasirengusios spausti, grasinti ir, jei reikės, veikti, net jei tai reiškia tarptautinės teisės ribų peržengimą.
Skrydžio „Air Force One“ metu ištarti žodžiai nuskambėjo kaip signalas ne tik konkrečioms šalims, bet ir visam pasauliui. Kol vieni kalba apie naują geopolitinės destabilizacijos etapą, kiti klausia paprastai – kur Donaldas Trumpas sustos?
Kolumbija – ar naujas Lotynų Amerikos frontas?
Vienas garsiausiai nuskambėjusių pareiškimų buvo nukreiptas į Kolumbiją. Donaldas Trumpas be jokių įrodymų apkaltino šalies prezidentą Gustavo Petro dalyvavimu narkotikų gamyboje ir prekyboje, o paklaustas apie galimą karinę operaciją prieš Bogotą lakoniškai atsakė: „Man tai atrodo gerai.“ Ši trumpa frazė tapo politiniu sprogimu.
Kolumbijos vadovas kategoriškai atmetė kaltinimus ir pabrėžė, kad tokia retorika ne tik žeidžia šalies suverenitetą, bet ir kelia grėsmę regioniniam stabilumui. Politologai atkreipia dėmesį, jog Kolumbijos situacija kardinaliai skiriasi nuo Venesuelos. Prezidentas Petro buvo išrinktas reguliariuose, tarptautiniu mastu pripažintuose rinkimuose ir turi realų visuomenės palaikymą. Tai reiškia, kad bet koks JAV karinis veiksmas būtų sunkiai pateisinamas net ir Vašingtono sąjungininkams.
Vis dėlto santykiai tarp dviejų lyderių jau kurį laiką įtempti. Jie nuolat konfliktuoja dėl prekybos tarifų, migracijos politikos ir JAV vaidmens regione. Trumpo retorika rodo, kad šis konfliktas gali peržengti diplomatinės trinties ribas.
Grenlandija – ne tik ledas, bet ir geopolitinė auksinė gysla
Dar vienas Donaldo Trumpo taikinys – Grenlandija. Ši autonominė Danijai priklausanti teritorija, kurioje gyvena vos apie 57 tūkstančius žmonių, jau seniai vilioja didžiąsias valstybes. Milžiniški neišnaudoti mineraliniai ištekliai ir strategiškai itin svarbi padėtis Arktyje paverčia salą geostrateginiu prizu.
Donaldas Trumpas viešai pareiškė, kad Grenlandija yra būtina JAV nacionaliniam saugumui, ir užsiminė, jog Danija esą nepajėgi tinkamai ja pasirūpinti. Jo žodžiai apie tai, kad „JAV pasirūpins Grenlandija per porą mėnesių“, sukėlė audringą reakciją Europoje.
Europos Komisijos atstovai pabrėžė, jog bet kokie bandymai perimti Grenlandiją reikštų išpuolį prieš NATO sąjungininkę. Skirtingai nei Venesuelos atveju, čia kalbama apie teritoriją, kuri yra Vakarų saugumo architektūros dalis. Vis dėlto ekspertai pripažįsta, kad Trumpo ambicijos Arktyje nėra vien retorika – tai ilgalaikės JAV strategijos dalis, kuri gali tapti rimtu išbandymu transatlantiniams santykiams.
Kuba ir Meksika – senos grėsmės, naujas spaudimas
Kuba jau dešimtmečius išlieka JAV politinių grasinimų epicentre, o Donaldas Trumpas šios linijos ne tik neatsisakė, bet ir sustiprino. Griežta retorika, kalbos apie galimą intervenciją ir nuolatinis spaudimas Havanos režimui rodo, kad santykiai gali dar labiau paaštrėti.
Meksikos atvejis sudėtingesnis. JAV prezidentas dažnai akcentuoja, kad per Meksiką į Jungtines Valstijas patenka dideli kiekiai fentanilio – narkotiko, sukėlusio milžinišką priklausomybių krizę. Tačiau tuo pat metu Meksika yra vienas svarbiausių JAV ekonominių partnerių. Istorikai ir politologai pabrėžia, kad ekonominiai interesai kol kas stabdo Vašingtoną nuo radikalesnių veiksmų, nors grasinimų tonas leidžia manyti, jog spaudimas gali augti.
Iranas – senas priešas, naujos raudonos linijos
Galiausiai Donaldas Trumpas dar kartą grįžo prie Irano – šalies, su kuria JAV santykiai įtempti jau keturis dešimtmečius. Prezidentas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „smogs labai skaudžiai“, jei Irano valdžia pradės žudyti protestuotojus. Šie protestai, prasidėję dėl ekonominių problemų, greitai virto politiniu judėjimu.
Prieš kelis mėnesius JAV jau bombardavo svarbius Irano branduolinius objektus, faktiškai nutraukdamos derybas dėl branduolinės programos ribojimo. Ekspertai mano, kad Trumpas siekia toliau silpninti Teheraną ir destabilizuoti regioną, nors pripažįstama, jog Iranas, skirtingai nei Venesuela, turi didesnius gynybinius pajėgumus ir galėtų smarkiau pasipriešinti.
Taip pat skaitykite
Pasaulis Trumpo akimis – jėga vietoj taisyklių
Bendra Trumpo užsienio politikos kryptis ryškėja be didesnių interpretacijų. Tai pasaulis, kuriame taisyklės yra lankstomos, sąjungininkystė – sąlyginė, o karinė galia tampa pagrindiniu argumentu. Venesuelos operacija, regis, suteikė prezidentui pasitikėjimo ir paskatino kalbėti dar drąsiau.
Klausimas, kuris šiandien kyla vis garsiau, skamba ne tik Lotynų Amerikoje ar Europoje. Ar tai tik retorika, skirta vidaus auditorijai, ar realus naujos, agresyvesnės pasaulio tvarkos kontūras? Atsakymas gali kainuoti brangiai – ne tik Trumpo minėtoms šalims, bet ir visam globaliam stabilumui.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
