Kerobo milteliai– dar vadinami kerobu – pastaraisiais metais sugrįžta į mitybos ekspertų rekomendacijų sąrašus. Nors ilgą laiką jie stovėjo šešėlyje kaip „kakavos pakaitalas“, vis daugiau žmonių atranda, kad šis natūralus augalinis produktas vertas daug daugiau dėmesio. Turtingi mineralais, ypač skaidulomis, ir maloniai salstelėję, kKerobo milteliaigali tapti ne tik sveikesne alternatyva desertams, bet ir kasdieniu pagalbininku siekiant geresnės savijautos. Tiesa, kaip ir kiekvienas maisto produktas, kerobas turi savų taisyklių – ir jas būtina žinoti.
Natūralus saldumas be kakavos: kuo išskirtinis kerobas?
Kerobas gaminamas iš saldžiųjų ceratonijų – vadinamųjų Šv. Jono duonos – ankščių. Džiovintos ir sumaltos jos tampa miltais, kurie natūraliai neturi glitimo, todėl tinka ir žmonėms, netoleruojantiems kviečių baltymų. Šių ankščių skonis primena kakavą, tačiau yra švelnesnis, kiek saldesnis, todėl miltai dažnai naudojami kaip alternatyva tradiciniam kakavos milteliui. Ypač tai aktualu tiems, kurie yra alergiški kakavai ar jos tiesiog netoleruoja.
Kerobo milteliai maisto pramonėje turi ir kitą pavidalą – tirštiklio, žinomo kaip E410. Jį galima aptikti sultyse, desertuose, ledų mišiniuose, padažuose, įvairiuose saldumynuose ir net pusryčių dribsniuose. Natūrali struktūra ir gebėjimas surišti vandenį daro šį priedą vertingu daugelyje produktų.
Tačiau grynas kerobas vis dažniau atrandamas namų virtuvėse: juo gardinami kokteiliai, kepiniai, padažai, desertai, gaminami sveikesni užtepai ar batonėliai.

Maistinė vertė, kuri nustebina: daug skaidulų ir svarbiausių mineralų
Kerobo milteliai pasižymi itin įspūdingu maistinės sudėties profiliu. Jie yra vienas iš skaidulų lyderių – net 40 g skaidulų 100 g produkto. Tai didžiulė dalis, kuri paaiškina, kodėl kerobas dažnai minimas kaip pagalbininkas tiems, kurie nori pagerinti virškinimą ar sumažinti alkį.
Be to, kerobas suteikia:
- geležies, svarbios kraujodarai ir deguonies pernešimui;
- kalcio, būtino kaulams, dantims ir raumenų darbui;
- kalio, kuris reguliuoja nervų sistemos veiklą ir padeda palaikyti normalų kraujospūdį.
Energinė vertė – apie 300 kcal/100 g – nedramatiška, o riebalų kiekis ypač mažas, tik 0,7 g. Miltuose yra ir beveik 5 g baltymų, todėl jie gali papildyti augalinį mitybos racioną.
Svarbus faktas ir tai, kad kerobas natūraliai saldus. Tai leidžia sumažinti pridėtinio cukraus kiekį kepiniuose ar kituose patiekaluose.
Kodėl kerobas laikomas „dietiniu“ ingredientu?
Didžiausia kerobo vertė slypi skaidulų gausoje. Tai medžiaga, kuri:
- suteikia sotumo jausmą, todėl padeda mažiau užkandžiauti;
- sulėtina angliavandenių pasisavinimą, todėl stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje;
- mažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį, kas naudinga širdžiai;
- gerina žarnyno veiklą, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo ir palaiko mikrobiotos balansą.
Todėl kerobas dažnai įtraukiamas į lieknėjimo programas ar rekomenduojamas žmonėms, kurie nori sureguliuoti apetitą. Sotus, bet lengvas produktas gali tapti alternatyva desertams ar kakavai, kuri dažnai valgoma su daug cukraus.
Geri dalykai ne tik skoniui: poveikis kaulams, raumenims ir nervų sistemai
Kerobas nėra vien tik būdas sumažinti kalorijų kiekį. Jo mineralinė sudėtis suteikia papildomą naudą organizmui.
Kalis svarbus širdies veiklai, nervų impulsų perdavimui ir raumenų susitraukimui. Todėlkerobas gali padėti aktyviems žmonėms ar tiems, kurie skundžiasi nuovargiu, mėšlungiu.
Kalcis, esantis ckerobe, prisideda prie kaulų tankio palaikymo, o tai itin aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, moterims po menopauzės ar tiems, kurie vartoja mažai pieno produktų.
Šių dviejų elementų derinys kerobe yra natūralus ir lengvai įsisavinamas, todėl jis tampa papildomu mitybos ramščiu.

Tačiau yra „bet“: kada kerobas gali pakenkti?
Nors kerobo milteliai tinka daugeliui žmonių ir nesukelia alergijų, egzistuoja aiški kontraindikacija, kurią būtina žinoti.
Kerobe esanti didelė skaidulų dalis gali sumažinti vaistų pasisavinimą. Tai reiškia, kad:
- vartojant kerobą prieš pat geriant vaistus,
- arba netrukus po jų,
vaistų veikliosios medžiagos gali nepatekti į kraują tokiu kiekiu, kokio reikia. Ypač atsargūs turi būti žmonės, kurie:
- vartoja vaistus lėtinei ligai valdyti,
- geria hormoninius, širdies, kraujo krešėjimą reguliuojančius ar kitus svarbius preparatus.
Tokiu atveju rekomenduojama palikti bent 2 valandų tarpą tarp kerobo ir vaistų vartojimo.
Taip pat nereikėtų persistengti su kiekiu – labai didelis skaidulų kiekis gali sukelti pilvo pūtimą ar kitus virškinimo sutrikimus.
Natūralus, saldus ir naudingas – bet vartojamas atsakingai
Kerobo milteliai – tai ingredientas, kuris, atrodo, turi viską: švelnų skonį be pridėtinių cukrų, daug skaidulų, mineralų ir galimybę pakeisti kakavą žmonėms, kurie jos negali vartoti. Jis naudingas žarnynui, širdžiai, kaulams ir figūrai, tačiau kaip ir viskas, turi savo taisykles. Žinant, kada kerobą vartoti, o kada jo vengti, jis gali tapti patikimu kasdienės mitybos partneriu.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.