Pastaraisiais metais protarpinis badavimas tapo vienu populiariausių svorio metimo ir sveikatos gerinimo metodų. Daugelis žmonių jį renkasi ne tik dėl galimybės atsikratyti papildomų kilogramų, bet ir dėl teigiamo poveikio hormonų veiklai, metabolizmui bei lėtinių ligų kontrolei. Vis dėlto, nors šis metodas turi daugybę privalumų, jis netinka visiems – kai kuriems asmenims protarpinis badavimas gali net pakenkti.
Kas yra protarpinis badavimas?
Protarpinis badavimas (angl. intermittent fasting) – tai ne konkretus maisto planas, bet valgymo režimas, kai tam tikru laiku maistas vartojamas, o likusiu metu – ne. Šio metodo esmė – suteikti virškinimo sistemai poilsį, skatinti organizmą naudoti sukauptas riebalų atsargas energijai ir gerinti medžiagų apykaitą.
Mitybos žurnaluose nurodoma, kad protarpinis badavimas gali sumažinti insulino lygį kraujyje, padidinti augimo hormono (HGH) gamybą ir paskatinti ląstelių regeneraciją. Taip pat šis metodas padeda mažinti suvartojamų kalorijų kiekį ir pagerinti hormonų balansą, skatinantį riebalų skaidymą.
Populiariausios protarpinio badavimo formos
- 16/8 metodas – 16 valandų badavimas ir 8 valandų „valgymo langas“.
- 5:2 dieta – 5 dienas valgoma įprastai, o 2 dienas per savaitę suvartojama tik 500–600 kalorijų.
- Valgyk–nustok–valgyk – 24 valandų badavimas vieną arba du kartus per savaitę.
- Alternatyvių dienų badavimas – viena diena valgoma įprastai, kita – badaujama.
- Kario dieta – dienos metu valgomi tik maži kiekiai vaisių ar daržovių, o pagrindinis patiekalas suvalgomas vakare.
Fastingo metu leidžiama gerti nesaldintą arbatą, kavą be pieno ar cukraus ir daug vandens. Tikslas – leisti organizmui ilsėtis nuo nuolatinio virškinimo proceso ir pereiti prie riebalų atsargų naudojimo energijai.
Taip pat skaitykite
Kam protarpinis badavimas netinka?
Nors šis metodas turi daug privalumų, kai kuriems žmonėms jis gali būti pavojingas arba neveiksmingas. Štai grupės, kurioms reikėtų vengti protarpinio badavimo:
- Nėščios ir žindančios moterys
Šiuo laikotarpiu organizmui reikia nuolatinio maistinių medžiagų srauto. Badavimas gali sumažinti pieno kiekį, sukelti nuovargį ir net pakenkti vaisiaus vystymuisi. - Žmonės, turintys valgymo sutrikimų
Anoreksija, bulimija ar emocinis valgymas gali paaštrėti taikant griežtą mitybos režimą. Protarpinis badavimas gali sukelti atkryčius ar nesveikus santykius su maistu. - Sergantieji diabetu
Nors badavimas gali pagerinti jautrumą insulinui, diabetu sergantiems žmonėms – ypač tiems, kurie vartoja insuliną – jis gali sukelti pavojingus gliukozės kiekio svyravimus. - Žmonės su žemu kraujospūdžiu
Ilgas nevalgymas gali dar labiau sumažinti kraujospūdį, sukelti galvos svaigimą, silpnumą ar net alpimą. - Per liesi ar prastai besimaitinantys asmenys
Jei žmogus yra per mažo svorio ar kenčia nuo mitybos nepakankamumo, kalorijų ribojimas gali tik dar labiau pabloginti būklę. - Sportininkai ar itin aktyvūs žmonės
Aukšto fizinio aktyvumo reikalaujantis gyvenimo būdas reikalauja pastovaus energijos tiekimo. Badavimas gali sumažinti ištvermę ir sulėtinti atsistatymą po treniruočių. - Asmenys, kenčiantys nuo lėtinio streso ar miego sutrikimų
Badavimas gali padidinti kortizolio (streso hormono) lygį, kas gali pabloginti miego kokybę, padidinti nerimą ar paskatinti išsekimą.
Protarpinis badavimas gali būti veiksminga ir sveika priemonė siekiant numesti svorio, pagerinti hormonų balansą ir bendrai stiprinti organizmo funkcijas. Tačiau svarbu suprasti, kad šis metodas tinka ne visiems. Prieš keičiant mitybos režimą, ypač jei turite sveikatos problemų ar priklausote rizikos grupei, būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba dietologu.
Šaltinis: https://www.healthshots.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
