Ilgalaikė vienatvė gali turėti kur kas didesnį poveikį mūsų sveikatai nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Psichologas Antonas Polyakovas atkreipia dėmesį, kad užsitęsusi vienatvė ne tik kelia emocinį diskomfortą, bet ir lemia fizinius sveikatos pokyčius.
Kaip vienatvė veikia organizmą?
Vienatvė sukelia stresą, o stresas savo ruožtu turi įvairių neigiamų pasekmių organizmui. Ilgalaikė izoliacija padidina kortizolio – streso hormono – lygį kraujyje. Kortizolis pažeidžia hipokampą, smegenų dalį, atsakingą už atmintį, todėl ilgainiui gali pablogėti atminties funkcijos.
Kortizolio poveikis kūnui
Be smegenų funkcijų sutrikimo, padidėjęs kortizolio kiekis gali sukelti persivalgymą, dėl kurio didėja kūno masė ir kyla nutukimo rizika. Kai kuriems žmonėms kortizolis gali paskatinti valgymo sutrikimus, nes hormoninis disbalansas keičia alkio ir sotumo signalus organizme.
Vienatvė ir psichinė sveikata
Ilgalaikė izoliacija mažina serotonino ir kitų už nuotaiką atsakingų neurotransmiterių kiekį. Dėl to padidėja nerimo, depresijos ir panikos priepuolių rizika. Žmonės, patiriantys vienatvę, dažniau jaučia emocinę įtampą, o tai gali dar labiau apsunkinti socialinius ryšius ir palaikyti užburtą stresą didinančios reakcijos ciklą.
Kaip sumažinti vienatvės poveikį?
Net jei gyvenate vieni, svarbu palaikyti socialinius ryšius. Reguliarus bendravimas su draugais, šeima ar net virtualiomis bendruomenėmis gali padėti sumažinti streso hormonų išsiskyrimą ir palaikyti psichinę sveikatą. Taip pat rekomenduojama užsiimti fizine veikla, meditacija ar kitomis streso mažinimo praktikomis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
