Emocinis persivalgymas dažnai pasireiškia patiriant stresą, nuobodulį ar vienatvę. Psichologai teigia, kad tai viena dažniausių šiuolaikinio žmogaus problemų, susijusių su emociniu disbalansu ir nesugebėjimu atskirti tikrą alkį nuo emocinio.
Kaip atskirti fiziologinį ir emocinį alkį
Psichologė Irina Bivzyuk pabrėžia, kad žmonės, linkę į emocinį persivalgymą, dažnai painioja fiziologinį ir emocinį alkį. Jei žmogus yra fiziškai sotus, tačiau vis tiek nori ką nors suvalgyti, tai dažniausiai rodo vidines emocijas – liūdesį, susierzinimą, vienatvę ar net nuobodulį.
Svarbu sustoti ir savęs paklausti: „Ar aš tikrai alkanas, ar tiesiog noriu numalšinti emocijas?“. Pastebėję šį skirtumą, galite geriau suprasti savo elgesį ir pradėti keisti įpročius.
Ką daryti, kai užklumpa emocinis alkis
Užuot pasiekę už šokolado ar pyragaičio, pabandykite išsiaiškinti, kokia emocija jus šiuo metu valdo. Galbūt jus išvargino darbas, o gal jaučiatės vieniši?
Kai suprasite tikrąją priežastį, ieškokite alternatyvių būdų emocijoms suvaldyti: pasivaikščiokite, pasiklausykite muzikos, paskambinkite draugui ar užsiimkite mėgstama veikla. Maloni veikla gali tapti puikiu emocinės pusiausvyros atkūrimo įrankiu.
Nustokite save „apdovanoti“ maistu
Daugelis žmonių maistą laiko atlygiu už pasiekimus ar priemone paguosti save. Tačiau psichologai rekomenduoja keisti šį požiūrį. Vietoj to, kad „pasilepintumėte“ desertu, rinkitės malonius įspūdžius – pavyzdžiui, pasimatymą su draugais, masažą ar kelionę į gamtą.
Tokiu būdu smegenys pradės sieti džiaugsmą ne su maistu, o su kitais teigiamais išgyvenimais.
Kaip įveikti kaltės jausmą po persivalgymo
Emocinis persivalgymas dažnai sukelia kaltės ir gėdos jausmą. Iš pradžių žmogus pasiduoda emocijoms, o vėliau kaltina save už suvalgytą maistą.
Svarbiausia – nebausti savęs. Kiekvienas turi teisę klysti, svarbiausia – pastebėti problemą ir imtis veiksmų. Jei ši situacija kartojasi, verta kreiptis į psichologą, kuris padės išmokti sveikiau reaguoti į stresą ir emocijas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
