Pastarosiomis savaitėmis Europoje vis garsiau kalbama apie Lenkijos saugumą ir Rusijos provokacijas. Tačiau ekspertai perspėja: ne tik sausumos siena su Baltarusija ar Rusija yra jautriausia vieta. Didžiulis nerimas kyla dėl Baltijos jūros, kuri tapo NATO saugumo epicentru ir vienu pavojingiausių regionų, kur Kremlius gali ieškoti silpnų vietų ir galimos įvairios Rusijos provokacijos.
Baltijos jūra – Rusijos provokacijos taikinys
Baltijos jūra nėra toli nuo karo Ukrainoje fronto, nors ją nuo mūšių lauko skiria beveik 2000 kilometrų. Vis dėlto ši erdvė tapo strategine linija, kurioje NATO ir Rusija kasdien matuoja vieni kitų nervus. Rezervo leitenantas komandoras Artūras Bilskis, vadovaujantis analitikos centrui Nobilis Media, perspėja: „Baltijos jūroje labai didelė provokacijų ir hibridinių veiksmų rizika.“
Rusija šiame regione elgiasi dviprasmiškai – iš pažiūros civiliniai laivai, vadinami „šešėliniu laivynu“, iš tikrųjų gali atlikti žvalgybą, naudoti dronus bei povandeninius aparatus, fiksuoti dujotiekių ir kabelių maršrutus. Kitaip tariant, jūros dugnas tampa slaptu karo lauku, kuriame žemėlapiai brėžiami ne tik navigacijai, bet ir galimiems sabotažo veiksmams.
Operacija „Zatoka“ – lenkų atsakas po „Nord Stream“
Po „Nord Stream“ dujotiekio sprogdinimo 2022-aisiais Lenkijos karinis jūrų laivynas pradėjo nuolatinę misiją „Zatoka“. Jos tikslas – stebėti ir saugoti kritinę jūrinę infrastruktūrą: dujotiekius, naftotiekius, telekomunikacijų ir energetikos kabelius, terminalus bei gręžimo platformas.
Lenkijos 8-osios pakrančių gynybos flotilės pareiškime pabrėžiama, kad ši operacija yra būtina dėl augančios sabotažo grėsmės. Nuo to laiko lenkų karo laivai nepalieka Baltijos jūros akylai sekdami, kas vyksta aplink strateginius objektus.
„Baltic Warta“ – sąjungininkų akys po vandeniu
2025-ųjų žiemą Baltijos jūros patruliavime dalyvavo Nyderlandų, Belgijos ir Švedijos laivai. Švedija, neseniai tapusi NATO nare, siuntė savo karo laivą „Ulvon“. Jame žurnalistai galėjo iš arti pamatyti, kaip sąjungininkai tikrina povandeninius kabelius, kaip dirba povandeniniai dronai ir kaip veikia tarptautinė karinių jūrų pajėgų komunikacija.
Belgų komandoras Erikas Kockxas iš laivo „Luymes“ pabrėžė: „Mūsų pagrindinė užduotis – saugoti kritinę infrastruktūrą. Lenkija yra labai patikimas NATO partneris.“ Jo švedų kolega Mathias Hagbergas pridūrė, kad sąjungininkų tarpusavio koordinacija yra aukščiausio lygio. Tai – ne tik kariniai pratybų ritualai, bet ir reali gynybos architektūra, kuri kasdien tampa vis labiau būtina.
Dronų grėsmė virš jūros ir pakrantėje
Bilskis įspėja, kad povandeniniai incidentai nėra vienintelis pavojus. Dronai, jau kartą kirtę Lenkijos oro erdvę prie Baltarusijos sienos, gali būti panaudoti ir Baltijos jūroje. Smūgis į Ščecino dujų terminalą, „Police“ chemijos gamyklą ar Gdansko „Naftoportą“ turėtų katastrofiškų pasekmių visam regionui – ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvai, Latvijai bei kitiems Baltijos šalims.
„Laikas nustoti nuvertinti dronų keliamą grėsmę,“ – sako Bilskis. Jo vadovaujamas analitikos centras jau daug metų ragina įrengti kompleksines apsaugos sistemas: nuo povandeninių iki antžeminių ir oro komponentų. Tai lėtas procesas, tačiau jis pamažu juda į priekį, nes sąjungininkai suvokia, kad energetikos ir transporto mazgai yra itin pažeidžiami.
Pratybos „Fearless Shark 2025“ – atsakas į „Zapad 2025“
Tuo pat metu, kai Rusija ir Baltarusija rengia savo bendras pratybas „Zapad 2025“, NATO stiprina rytinio flango atsparumą. Baltijos jūroje vyksta plataus masto manevrai „Fearless Shark 2025“, kurie yra dalis dar didesnės operacijos „Iron Defender 25“.
Juose dalyvauja apie 30 tūkst. karių iš Lenkijos, Lietuvos ir kitų sąjungininkių, iš viso naudojama apie 600 įvairių vienetų. Pratybos skirtos ne tik taktiniam bendradarbiavimui, bet ir naujų ginklų bei žvalgybos technologijų integracijai. Tai – praktinis pamokų iš karo Ukrainoje pritaikymas, rodantis, kad NATO ne tik stebi situaciją, bet ir mokosi iš realių mūšių.
Baltijos jūra – saugumo lakmuso popierėlis
Kiekvienas incidentas Baltijos jūroje yra signalas, kurį analizuoja ne tik Lenkija, bet ir Lietuva, Latvija bei Estija. Tai bendra jūros erdvė, kurioje NATO ribos susiduria tiesiogiai su Rusijos interesais. Dėl to ši jūra tampa savotišku saugumo lakmuso popierėliu – jei sąjungininkai sugebės užtikrinti stabilumą čia, jie bus stiprūs visame rytiniame flange.
Taip pat skaitykite
Provokacijų rizika niekur nedings, tačiau stipri partnerystė, nuolatinės pratybos ir technologiniai sprendimai gali užtikrinti, kad Baltija netaptų naujuoju Ukrainos scenarijumi.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
