Rudenį lietuviškų daržų šeimininkai stengiasi ne tik nuimti paskutinį derlių, bet ir pasirūpinti, kad vitaminai ant stalo neužsibūtų tik rugsėjį ar spalį. Morkos, burokėliai, salierai, pastarnokai ar ridikai – tai šakninės daržovės, kurios tinkamai surinktos ir sandėliuojamos, gali džiuginti iki pat pavasario. Tačiau norint, kad jų skonis ir maistinė vertė išliktų, svarbu laikytis kelių paprastų, bet patikrintų taisyklių.
Kada ir kaip nuimti šakniavaisius?
Vėlyvosios šakniavaisių veislės, kurios skirtos sandėliavimui, gali saugiai augti dirvoje iki pat spalio pabaigos. Jei ruduo šiltas ir be ankstyvų šalnų, derlių galima kasti net iki lapkričio vidurio. Atspariausi – pastarnokai. Jie gali peržiemoti lysvėje net ir esant šalnoms, todėl juos neretai kasame pavasarį, kai kitos daržovės jau būna seniai suvartotos. Vis dėlto burokėlius reikėtų iškasti anksčiau – iki pirmųjų rimtesnių šalčių, nes pašalę gumbai nebetinka saugojimui.
Svarbiausia šakniavaisius kasti atsargiai, kad nebūtų pažeista jų žievė. Įrankiams rinktis geriausia kastuvą ar dar geriau – šakes. Morkos itin trapios, todėl jei norite turėti ilgai išsilaikančių daržovių, jų negalima nei perlaužti, nei smarkiai subraižyti. Lapų taip pat nereikėtų brutaliai nukirpti – burokėliams ar salierams lapus reikia atsargiai išsukti, paliekant širdį, kitaip šakniavaisiai ims vysti.
Ridikai, skirti laikymui, turi būti 5–8 cm skersmens – per mažus verta suvartoti iš karto.
Taip pat skaitykite
Sandėliavimas rūsyje: patikimiausias būdas
Lietuvoje vis dar populiariausias būdas laikyti šakniavaisius – tamsus ir vėsus rūsys. Temperatūra čia turėtų būti ne aukštesnė nei +4 °C, o oro drėgmė – apie 90 %. Morkos geriausiai išsilaiko prie +1 °C, burokėliai ir salierai – kiek aukštesnėje temperatūroje, tačiau taip pat vėsiai.
Daržoves patariama sudėti į medines ar plastikines dėžes, užpilti drėgnu smėliu taip, kad matytųsi tik viršūnėlės. Smėlis neleidžia šakniavaisiams išdžiūti, tačiau jo taip pat negalima palikti per sauso – kartą per kelias savaites reikėtų jį apipurkšti vandeniu. Labai svarbu ir vėdinimas: rūsį patartina pravėdinti net žiemą, nes žema temperatūra daržovėms tik į naudą.
Šiltnamis – alternatyva rūsiui
Tie, kas neturi gilaus rūsio, gali pasinaudoti šiltnamiu. Vėlyvą rudenį jame į lysves sudedamos daržovės, užberiamos žemėmis ir uždengiamos agroplėvele. Atslinkus rimtesniems šalčiams, galima uždėti papildomą sluoksnį – burbulinę plėvelę ar lapų mulčią. Tokia izoliacija padeda išlaikyti teigiamą temperatūrą šalia daržovių.
Šiltnamio privalumas – daržoves galima lengvai pasiekti bet kuriuo metų laiku, tačiau būtina stebėti, kad žemė visiškai neperšaltų.
Kaip kovoti su puviniu ir pelėsiu?
Didžiausi priešai – įvairios puvinio ir pelėsio ligos. Jos atsiranda, jei daržovės laikomos per šiltai, patalpoje nėra pakankamai oro cirkuliacijos arba smėlis išdžiūsta. Pažeistus šakniavaisius būtina nedelsiant pašalinti, kad liga neplistų.
Cheminiai purškalai egzistuoja, tačiau dauguma lietuvių daržininkų vengia juos naudoti, nes daržoves laikome tam, kad valgytume natūralias. Vietoje to pravartu pasirūpinti, kad dėžės būtų švarios, o rūsyje nebūtų pelėsio židinių.
Kiek laiko išsilaiko skirtingos daržovės?
Morkos, laikomos drėgname smėlyje rūsyje, gali išsilaikyti ilgiau nei pusmetį. Salierai taip pat ištvermingi, o ridikai, nors atrodo trapūs, rūsyje išbūna ne mažiau ilgai. Pastarnokai drąsiai laikosi iki pavasario, o dalį jų galima net palikti lysvėje po sniegu. Burokėliai šiek tiek lepesni – paprastai išsilaiko iki trijų mėnesių, todėl juos verta suvartoti pirmiausia.
Trumpalaikis laikymas – maišeliuose
Žiemos pabaigoje, kai rūsio dėžėse lieka tik nedidelis kiekis daržovių, jų nebeverta laikyti smėlyje. Patogu jas sudėti į perforuotus plastikinius maišelius – padaryti kelias skylutes, kad šakniavaisiai kvėpuotų, ir laikyti ant lentynos rūsyje. Taip daržovės išsilaiko dar mėnesį ar pusantro.
Taip pat skaitykite
Šakniavaisių laikymo tradicijos Lietuvoje perduodamos iš kartos į kartą, tačiau šiandien jos vėl įgauna naują prasmę. Savo darže išauginta ir tinkamai laikoma daržovė ne tik sveikesnė už parduotuvinę, bet ir suteikia ypatingo pasididžiavimo jausmą. Kai žiemą ant stalo atsiranda rudenį pačių rankomis iškasta morka ar saliero šaknis, tai tampa mažu, bet svarbiu pergalės prieš šaltąjį sezoną simboliu.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
