Po mirties žmogus turi daug daiktų, kuriuos nusipirko per visą savo gyvenimą. Artimieji sprendžia, ką su likusiais daiktais daryti. Vieni negali susitaikyti su mylimo žmogaus netektimi ir pasilieka daiktus sau, kiti, priešingai, nori greičiau pamiršti ir juos atiduoda kam nors kitam. Yra keletas taisyklių, kurių tikintieji turėtų laikytis.
Ko nedaryti?
Griežtai draudžiama parduoti mirusiojo daiktus, jei tai ne nekilnojamasis turtas. Mirusiojo asmeninių daiktų pardavimas yra ne tik religinis, bet ir etinis klausimas. Jei giminaitis nusprendžia parduoti mirusiojo daiktus, netrukus jį gali apimti baisi liga. Yra dar viena taisyklė – jūs negalite atiduoti daiktų vienam asmeniui. Jei ketinate išdalinti daiktus, kuriuos jums paliko miręs asmuo, turite juos atiduoti keliems žmonėms ar šeimoms.
Daiktai neturėtų būti perduodami jaunesniems žmogaus broliams ir seserims. Manoma, kad tai gali pridaryti jiems rūpesčių.
Be to, nerekomenduojama mirusiojo drabužių ar papuošalų dėvėti ilgą laiką – ypač jei žmogus mirė netikėtai ar po sunkios ligos. Tokie daiktai, anot senųjų tikėjimų, gali „nešti“ liūdesį ar sunkią energiją. Dėl šios priežasties tikima, kad iš mirusiųjų daiktų negalima laikyti miegamajame ar arti lovos, nes tai gali trikdyti miegą ir kelti slogias mintis.
Jei yra daiktų, turinčių didelę emocinę vertę, pavyzdžiui, vestuvinis žiedas, laikrodis ar nuotraukos, juos galima pasilikti kaip atminimą, tačiau patariama juos laikyti atskirai – simbolinėje vietoje, pavyzdžiui, mažoje dėžutėje ar ant altorėlio, skirto prisiminimui.
Kur dėti likusius daiktus?
Bažnyčia teigia, kad mirusiojo daiktai gali būti išdalinti. Geros būklės daiktus galima pasiūlyti draugams ir pažįstamiems. Be to, yra įvairių labdaros organizacijų, kurios daiktus atiduotų vargšams. Kai kuriuos daiktus galima paaukoti bažnyčiai.
Labai senus ir netinkamus naudoti daiktus galima sudeginti arba išmesti. Jei daiktai nebetinkami, nekaupkite jų. Dalis pinigų taip pat turėtų būti paaukota labdarai.
Kartu verta pagalvoti apie prasmingus būdus pagerbti mirusįjį – pavyzdžiui, paaukoti jo drabužius benamių prieglaudoms, vaikų namams ar ligoninėms. Tokiu būdu ne tik padedama kitiems, bet ir tęsiama mirusiojo gerumo dvasia. Kai kurie žmonės renkasi iš dalies perdirbti daiktus – pavyzdžiui, iš audinių pasiūti antklodę ar pagalvėlę kaip atminimo simbolį.
Jei tarp daiktų yra religinės paskirties objektų – rožiniai, kryželiai, maldaknygės – juos galima atiduoti parapijai arba žmogui, kuris iš tiesų vertins šiuos simbolius.
Kada galite atiduoti kam nors daiktus?
Nėra vieno atsakymo į klausimą, kada galima atiduoti mirusiojo daiktus. Kai kurie krikščionys teigia, kad tai turėtų būti padaryta praėjus 40 dienų po mirties, kiti sako, kad dar vėliau.
Pirmuoju atveju manoma, kad visi žmonės, gavę mirusiojo daiktus, melsis už jį, prisimins ir padėkos. Geros mintys apie mirusįjį jo sielai bus labai naudingi. Žmonės tiki, kad kuo daugiau jie atiduos vargstantiems, tuo gailestingesnis bus Dievas jų artimiesiems.
Yra dar vienas įsitikinimas. Tai liečia žmones, kurie mirė dėl smurto. Tokių žmonių daiktai turi neigiamą energiją. Be to, 40 dienų mirusiojo siela yra labai artima artimiesiems, tad jis gali pykti ant giminaičių ir jiems prišaukti nelaimę…
Kai kurie dvasininkai ir psichologai pataria neskubėti – pirmiausia išgyventi gedulą, o tik tada spręsti, ką daryti su daiktais. Svarbu, kad sprendimas būtų priimtas ramiai, be kaltės ar prievartos jausmo. Jei sunku išsiskirti su daiktais, galima pradėti nuo smulkmenų, o brangiausius prisiminimus pasilikti.
Kai kurie žmonės prieš išdalindami daiktus juos pašventina – pavyzdžiui, pakviečia kunigą, kad šis palaimintų namus ir daiktus, simboliškai nutraukdamas ryšį su mirusiuoju. Tai padeda užtikrinti ramybę ir dvasinį susitaikymą.
Dvasinė prasmė ir pagarba atminimui
Mirusiojo daiktai laikomi ne tik materialiu, bet ir dvasiniu paveldu. Jie primena apie žmogaus gyvenimą, vertybes ir santykius. Todėl elgtis su jais reikia pagarbiai – be skubos, pykčio ar godumo.
Kai kuriose šeimose įprasta kasmet aplankyti kapus, uždegti žvakelę ir kartu prisiminti žmogų, kuriam daiktai priklausė. Tokios tradicijos padeda išlaikyti ryšį su praeitimi, bet kartu leidžia ramiau žvelgti į ateitį.
Tinkamai išdalinti ar išsaugoti mirusiojo daiktus – tai būdas parodyti meilę, dėkingumą ir pagarbą, o kartu išmokti paleisti tai, kas buvo brangu.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Horoskopai – tai smagus būdas pradėti dieną ar pasmalsauti apie ateitį, tačiau svarbu nepamiršti, kad tai tėra pramoginio pobūdžio turinys. Jie nėra paremti moksliniais įrodymais ir neturėtų būti traktuojami kaip patikimos prognozės ar patarimai. Mėgaukitės horoskopais kaip įdomia pramoga, bet svarbius gyvenimo sprendimus priimkite remdamiesi savo pačių nuovoka ir logika.
