Stresas – tai natūrali biologinė reakcija, kuri yra organizmo apsaugos mechanizmas prieš nepalankius psichologinius ir aplinkos veiksnius. Nepaisant to, kad stresas trumpuoju laikotarpiu gali būti naudingas, jo ilgaamžis poveikis gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Stresas ir organizmo reakcija
Stresas prasideda, kai simpatikoadrenalinė sistema suaktyvėja, išskiriant hormonus, tokius kaip kortizolis ir adrenalinas. Šie hormonai padeda greičiau reaguoti į pavojų – jie didina kraujospūdį, palengvina kvėpavimą ir sustiprina širdies veiklą. Tačiau, jei stresas tampa nuolatinis, jis gali paveikti organizmo vidinę pusiausvyrą, sukelti sveikatos sutrikimų ir pažeisti nervų sistemą.
Stresas ir ligos: kaip jis veikia mūsų sveikatą?
Ilgalaikis stresas turi didelę įtaką organizmui. Lėtinis stresas gali sukelti įvairias ligas, kurios, jei nebus laiku diagnozuotos ir gydomos, gali tapti labai rimtomis.
1. Antinksčių liaukų išsekimas
Nuolatinis stresas sukelia per didelį streso hormonų išsiskyrimą, dėl kurio išsenka antinksčių medžiagos. Tai gali sukelti nuovargį, silpnumą ir sumažėjusį organizmo atsparumą stresui. Žmogus tampa pažeidžiamas tiek psichologiškai, tiek fiziškai – sunku susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
Taip pat skaitykite
2. Sumažėjęs imunitetas
Streso hormonai gali slopinti imunitetą, todėl streso veikiami žmonės dažnai serga peršalimo ligomis ir kitomis infekcijomis. Ilgalaikis stresas gali būti viena iš priežasčių, kodėl organizmas tampa jautrus ir imlus įvairiems virusams ir bakterijoms.
3. Skrandžio ir žarnyno problemos
Stresas turi įtakos ir virškinimo sistemai, slopindamas skrandžio veiklą. Tai gali sukelti gastritą, opas, duodenitą ar kitus virškinimo sutrikimus. Ilgalaikis stresas gali pabloginti skrandžio būklę, nes organizmas nebegali tinkamai atsigauti nuo įtampos.
4. Arterinė hipertenzija
Streso hormonai taip pat gali padidinti kraujospūdį, nes jie veikia kraujagysles ir širdies darbą. Tai gali lemti ilgalaikį kraujospūdžio padidėjimą, kuris veda prie hipertenzijos. Kartu su kitais veiksniais, tokiais kaip miego trūkumas, rūkymas ar didelis druskos kiekis, stresas gali padidinti riziką susirgti širdies ligomis.
5. Dirgliosios žarnos sindromas
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) dažnai susijęs su lėtiniu stresu. Streso metu aktyvuojama nervų sistema turi tiesioginį poveikį žarnynui. Tai gali sukelti pilvo skausmus, viduriavimą ar užkietėjimą – simptomus, kurie atsiranda dėl streso sukeltų nervinių sutrikimų žarnyne.
6. Psoriazė (žvynelinė)
Psoriazė yra odos liga, kurios simptomai dažnai paūmėja dėl streso. Nors stresas nėra vienintelis jos šaltinis, jis gali pabloginti ligos eigą, nes aktyvuoja nervų sistemą, kuri neigiamai veikia odos regeneraciją.
Ką daryti, kad apsisaugotume nuo streso sukeltų ligų?
Nors stresas yra neišvengiamas gyvenimo dalykas, yra daugybė būdų, kaip suvaldyti jo poveikį sveikatai:
- Fiziniai pratimai – sportas padeda mažinti streso lygį ir gerina bendrą organizmo sveikatą.
- Poilsis ir atsipalaidavimas – svarbu kasdien skirti laiko atsipalaidavimui, meditacijai ar giluminiam kvėpavimui.
- Sveika mityba – subalansuota mityba, kurioje gausu vitaminų ir mineralų, gali padėti stiprinti imunitetą ir gerinti organizmo atsparumą stresui.
- Socialinė parama – pasikalbėjimas su artimaisiais arba psichologu gali padėti įveikti stresą ir išvengti jo neigiamų pasekmių.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
