Vanilinas – tai ne tik paprasta prieskonių medžiaga, bet ir puikus įrankis kepinių aromatui sustiprinti. Svarbu atskirti: vanilinas yra sintetinė kristalinė medžiaga, kuri imituoja tik pagrindinę vanilės natų dalį, o natūralioje vanilėje (ankštys ar ekstraktas) yra šimtai aromatinių junginių, suteikiančių sodresnį ir gilų skonį. Todėl jo naudojimo patarimai šiek tiek skiriasi.
Kada pridėti vaniliną į tešlą
Kepimo ekspertai rekomenduoja kristalinį vaniliną dėti į tešlą ne per anksti, nes aromatas gali tiesiog išgaruoti. Vanilinas yra jautrus temperatūrai ir ilgai kaitinant lengvai praranda savo savybes. Geriausias laikas – kai tešla beveik paruošta kepimui. Tai leidžia tolygiai paskirstyti skonį ir išsaugoti aromatą po kepimo.
Su mieline tešla situacija šiek tiek kitokia, nes ji ilgai kyla. Tokiu atveju vanilinas geriausiai sumaišomas su miltais pačioje pradžioje. Tai užtikrina aromato tolygumą, nors dalis aromato gali išgaruoti per kildinimo procesą. Svarbiausia – išvengti karčių „vanilino salelių“ kepinyje.
Vanilinas sausainiuose ir keksiukuose
Sausainiuose ir keksiukuose vanilinas paprastai dedamas pabaigoje, kartu su kepimo milteliais. Tokiu būdu aromatas neturi laiko suyra veikiamas karščio ir drėgmės. Paprastas triukas – ištirpinti vaniliną šiek tiek šiltame svieste arba aliejuje prieš dedant į tešlą. Riebalai „užfiksuoja“ aromatą ir neleidžia jam greitai išgaruoti. Šis metodas ypač tinka trapiai tešlai.
Kiek vanilino dėti ir kaip paskirstyti
Reikia būti atsargiems su grynu vanilinu, nes net nedidelis kiekis gali pakeisti skonį. Profesionalai pataria tešlą kruopščiai išmaišyti po vanilino pridėjimo, kad aromatas būtų paskirstytas tolygiai. Per daug vanilino gali suteikti kepiniams nemalonų kartumą. Klasikinė proporcija – vienas gramą vanilino vienam kilogramui miltų. Mažai tešlai pakaks žiupsnelio ant peilio galo. Patyrę konditeriai rekomenduoja geriau pridėti šiek tiek mažiau nei per daug – lengvas aromatas visuomet skanesnis.
Vanilės cukrus, ekstraktas ir ankštys
Vanilės cukrus gali būti dedamas anksčiau, nes cukraus kristalai apsaugo aromatą ir jį palaipsniui atpalaiduoja. Skystas vanilės ekstraktas, dažniausiai alkoholinis, geriausiai dedamas pabaigoje kartu su kitais skysčiais, kad išliktų aromatinės medžiagos. Natūralios vanilės ankštys prieš dedant į tešlą rekomenduojama „užplikyti“ šiltame piene arba ištirpintame svieste, kad aromatas atsiskleistų ir įsigertų į skystį.
Tinkamai naudojamas vanilinas ne tik suteikia kepiniams išskirtinį aromatą, bet ir paverčia juos tikru malonumu. Svarbiausia – žinoti, kada ir kiek jo pridėti, kad skonis būtų tobulas.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
