Tikriausiai kasdien naudojatės dušu. Mes tai darome iš įpročio, dėl švaros ir bendros savijautos, tačiau reguliarus kasdienis maudymasis kaip norma susiformavo tik per pastaruosius 50–60 metų. Dar XX amžiaus viduryje dauguma žmonių praustis po tekančiu vandeniu galėjo tik kelis kartus per savaitę, todėl trumpas laikotarpis be dušo iš esmės nėra pavojingas. Vis dėlto, jei esate fiziškai aktyvus ar gyvenate intensyvų gyvenimą, nemalonių pojūčių ilgai laukti neteks.
Nesiprausti dvi dienas tikrai nereiškia pavojaus gyvybei, tačiau jūsų kūnas greitai parodys, kad ši praktika turi pasekmių. Odos būklė, kvapas ir bendras komforto jausmas kinta greičiau, nei daugelis įsivaizduoja. Todėl verta suprasti, kas iš tikrųjų vyksta jūsų odoje, kai praleidžiate kelias dienas be dušo.
Kaip dušo režimas skiriasi įvairioms amžiaus grupėms?
Kūdikiams dažnas maudymas nėra būtinas. Jie nėra labai aktyvūs, todėl maudymas vieną ar du kartus per savaitę yra normalus ir net naudingas – jų oda itin jautri ir linkusi išsausėti. Tačiau suaugusiųjų situacija visiškai kitokia, nes jų oda nuolat kontaktuoja su įvairiais paviršiais, prakaitu ir bakterijomis.
Nors daug žmonių mano, kad dušas kasdien reiškia ir būtinybę kasdien plauti plaukus, dermatologai įspėja – per dažnas plovimas gali sukelti sausą galvos odą, pleiskanojimą ir plaukų lūžinėjimą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurių galvos oda jautri. Vietoje to galima naudoti sausą šampūną ar tiesiog sumažinti plovimo dažnį.
Statistika rodo, kad intensyviausiai dušu naudojasi australai – tai užfiksuota dar 2008 m. SCA tyrime. Šiandien dušas daugeliui tapo ne tik higienos, bet ir ritualo, padedančio atsipalaiduoti ar pabusti, dalimi. Tačiau net ir tokio įpročio neatlikimas dvi dienas sukelia tam tikrus pokyčius.
Ką nešiojamės ant savo odos ir kodėl tai svarbu?
Vidutiniškai ant žmogaus odos gyvena apie tūkstantis skirtingų rūšių bakterijų ir mažiausiai 40 rūšių grybų. Tai normalu – dauguma šių mikroorganizmų yra naudingi, nes jie saugo odą nuo pavojingų patogenų, padeda palaikyti odos pH balansą ir netgi prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo. Paprasčiau tariant, gerosios bakterijos išstumia blogąsias.
Tačiau odos mikrobiomui reikia tinkamos priežiūros. Oda nuolat liečiasi su durų rankenomis, turėklais, viešojo transporto paviršiais ir kitomis vietomis, kuriose gausu įvairių mikrobų. Kuo ilgiau nenuplaunate šių nepageidaujamų bakterijų, tuo didesnė tikimybė, kad jos ims daugintis ir pateks į jautrias vietas – akis, nosį ar burną. Tai gali sukelti infekcijas, o gripas – tik pati švelniausia įmanoma pasekmė.
Kaip nereguliarus prausimasis veikia odą ir kvapą?
Jei dvi dienas nesiprausite, pirmiausia tai pajus oda. Susikaupia negyvos ląstelės, riebalai ir dulkės, kurie sukelia paraudimą, niežėjimą ir sudirgimą. Odos paviršiuje taip pat pradeda daugintis bakterijos, kurioms drėgna, šilta aplinka yra puiki terpė.
Daugelis mano, kad blogą žmogaus kvapą sukelia prakaitas, tačiau iš tikrųjų prakaitas yra bekvapis. Nemalonų kvapą sukelia bakterijos, kurios skaido prakaito baltymus ir riebalų rūgštis, išskirdamos aštrius kvapus primenančias dujas. Kiekvieno žmogaus kvapas gali būti skirtingas – tai lemia bakterijų tipai, mityba, hormonai ir higienos įpročiai.
Socialiniu požiūriu nemalonus kūno kvapas sukelia didžiausių problemų. Žmonės gali pradėti laikytis atokiau, vengti kontakto, neteisingai interpretuoti jūsų higienos įpročius ar net asmenines savybes. Tai ypač svarbu profesinėse aplinkose ir kasdienėje komunikacijoje.
Kokias vietas būtina nuplauti, net jei nesiprausiate?
Dermatologai sutaria: jei dėl kokių nors priežasčių kelias dienas nesiprausiate po dušu, būtinai turite nuplauti bent tris zonas – pažastis, kirkšnis ir veidą. Tai pagrindinės bakterijų veisimosi vietos, kuriose prakaitas ir šiluma sudaro puikias sąlygas mikrobams daugintis. Nuplovę šias sritis sumažinsite infekcijų riziką ir sušvelninsite kvapo problemas iki kito pilno dušo.
Veido oda yra itin jautri, todėl nevaloma ji gali užsikimšti riebalais ir nešvarumais, kas sukelia bėrimus ir aknę. Pažastų ir kirkšnių srityse bakterijos dauginasi greičiausiai, todėl minimalus šių vietų nuplovimas yra būtinas tiek higienai, tiek komfortui.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
