Žiemos šventės dažnai piešiamos kaip jaukumo, ramybės ir stebuklų metas. Reklamose – besišypsančios šeimos, lėtai krintantis sniegas ir šiltas namų židinys. Tačiau realybė daugeliui atrodo visai kitaip. Vietoje ramybės atsiranda skubėjimas, begaliniai darbų sąrašai, finansiniai rūpesčiai ir spaudimas „padaryti viską tobulai“. Neatsitiktinai tyrimai rodo, kad šventinis laikotarpis daugeliui tampa vienu stresingiausių metų etapų.
Amerikos psichologų asociacijos (APA) duomenimis, Kalėdų ir prieškalėdiniu laikotarpiu net 21 proc. žmonių patiria intensyvų stresą, dar 49 proc. jaučia vidutinę įtampą, o tik nedidelė dalis teigia išgyvenantys šį laiką ramiai. Tai reiškia, kad net 7 iš 10 žmonių vienaip ar kitaip susiduria su stresu būtent tada, kai, atrodytų, reikėtų ilsėtis ir džiaugtis.
Kodėl šventės kelia daugiau streso nei įprastos dienos
Šventinis stresas nėra atsitiktinis reiškinys. „Eurobarometro“ duomenys rodo, kad beveik 46 proc. europiečių įtampą patiria visus metus, o artėjant šventėms ji dar labiau sustiprėja. Priežastys dažnai slypi ne viename veiksnyje, o jų visumoje.
Pirmiausia – lūkesčiai. Šventės visuomenėje dažnai idealizuojamos, todėl žmonės jaučia spaudimą atitikti tam tikrą „tobulos šventės“ vaizdinį. Prie to prisideda atsakomybė šeimai, vaikams, artimiesiems, taip pat finansiniai įsipareigojimai. Dovanos, vaišės, kelionės – visa tai reikalauja ne tik laiko, bet ir energijos.
Kita svarbi priežastis – rutinos griūtis. Šventiniu laikotarpiu keičiasi miego grafikas, mityba, sumažėja fizinis aktyvumas, o tai tiesiogiai veikia nervų sistemą. Net ir malonūs užsiėmimai, kai jų per daug, gali tapti papildomu streso šaltiniu.
Ilgalaikis stresas – tylus, bet pavojingas
Didžiausia problema ta, kad ilgalaikį stresą dažnai sunku atpažinti. Jis neatsiranda staiga, o kaupiasi palaipsniui. Žmogus pripranta prie nuolatinės įtampos ir ima ją laikyti „norma“. Būtent todėl daugelis simptomų nurašomi sezoniniam nuovargiui ar oro pokyčiams.
Dažniausi ilgalaikio streso požymiai – nuolatinis nuovargis ir energijos stoka, prastesnė miego kokybė, dažni prabudimai naktį, virškinimo sutrikimai, nusilpęs imunitetas, raumenų įtampa, ypač pečių ir kaklo srityje, taip pat apetito pokyčiai. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad jei stresas užsitęsia, jo pasekmės gali jaustis dar ilgai po švenčių.
„Didžiausias iššūkis – tai, jog žmonės prie nuolatinės įtampos pripranta. Skubėdami ir spręsdami kasdienius rūpesčius, jie dažnai nepastebi pasikeitusio širdies ritmo, suprastėjusios miego kokybės ar nuolatinio energijos trūkumo“, – pabrėžia Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje.
Technologijos, kurios padeda laiku pastebėti problemą
Šiandien streso stebėjimas nebėra vien subjektyvus pojūtis. Technologijos suteikia galimybę realiu laiku matyti, kaip jaučiasi mūsų organizmas. Išmanieji įrenginiai gali fiksuoti širdies ritmo pokyčius, miego fazes, atsistatymo lygį ir net streso rodiklius.
Pasak E. Tamelytės, tokie įrenginiai kaip „Galaxy Watch8“ išmanusis laikrodis nuolat stebi savijautą ir, pastebėjęs padidėjusį streso lygį, siunčia įspėjimus. Tai leidžia greičiau sureaguoti, sustoti ir koreguoti savo elgseną dar prieš pasiekiant išsekimo ribą.
Kaip per šventes apsaugoti emocinę sveikatą
Nors šventinio streso visiškai išvengti sudėtinga, jį galima sumažinti. Pirmasis ir bene svarbiausias žingsnis – sąmoningai skirti laiko sau. Ohajo universiteto tyrimas rodo, kad net 46 proc. žmonių per šventes pasigenda asmeninio laiko. Net trumpa, sąmoninga pauzė dienos metu – pasivaikščiojimas, rytinis kavos puodelis tyloje ar kelios minutės be ekranų – padeda nervų sistemai atsigauti.
Ne mažiau svarbu nepamiršti sveikų įpročių. Nors šventės dažnai reiškia sunkesnį maistą ir vėlyvus vakarus, subalansuota mityba, bent minimalus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas išlieka vienais veiksmingiausių būdų mažinti stresą.
Realistiškas planavimas – priešnuodis chaosui
Dar viena dažna streso priežastis – noras viską padaryti idealiai. Tobulybės siekis šventiniu laikotarpiu dažnai tampa papildomu spaudimu. Aiškus, realistiškas planas padeda išvengti chaoso ir sumažina nerimą. Verta sąmoningai atsisakyti dalies įsipareigojimų ir prisiminti, kad šventės nėra egzaminas.
Svarbu ir gebėjimas nepergyventi dėl smulkmenų. Pamiršta dovana ar namuose likęs įkroviklis neturėtų sugadinti nuotaikos. Be to, keliaujant pas artimuosius, visuomet galima stabtelėti vienoje iš penkių „Circle K“ degalinių šalia pagrindinių Lietuvos kelių ir įsigyti reikalingų „Samsung“ aksesuarų, užuot skubėjus ir nervinusis paskutinę minutę.
Šventės – ne lenktynės, o būsena
Psichologai sutaria: tikrasis švenčių džiaugsmas prasideda tada, kai leidžiame sau sulėtinti tempą. Stresas šventiniu laikotarpiu nėra silpnumo ženklas – tai signalas, kad organizmui reikia dėmesio. Pastebėjus pirmuosius ženklus ir pasitelkus tiek paprastus įpročius, tiek technologinius sprendimus, galima ne tik išgyventi šventes, bet ir iš tiesų jomis pasimėgauti.
Kartais didžiausia dovana sau – ne dar vienas atliktas darbas, o ramybės akimirka.
