Ar kada susimąstėte, kiek pavojingų cheminių medžiagų slepiasi jūsų pačių namuose? Dažnai manome, kad mūsų buitis saugi, tačiau tiesa kur kas sudėtingesnė. Daugybėje kasdien naudojamų priemonių slypi toksiškos ir net kancerogeninės medžiagos, galinčios sukelti alergijas, hormonų disbalansą, organų pažeidimus ar net vėžį. Kuo sąmoningesni tampame, tuo dažniau pradedame klausti: ar tikrai reikia laikyti namuose daiktus, kurie kelia grėsmę mūsų sveikatai?
Pavojingos medžiagos, kurių nepastebime
Toksiškumas – tai cheminės medžiagos savybė sutrikdyti arba sunaikinti ląsteles, organus ar net visą organizmą. Jos gali patekti į mūsų kūną įvairiais keliais: per burną, kvėpavimo takus ar per odą. Pavojingiausių junginių sąrašas gana ilgas: ftalatai, bisfenolis A, benzenas, acetonas, amoniakas, formaldehidas, polibrominti difenilo eteriai (PBDE). Daugelis jų moksliškai siejami su alergijų atsiradimu, vidaus organų ligomis, vaisiaus vystymosi sutrikimais, nevaisingumu ir net vėžio rizika.
Namų tvarkymo priemonės
Cheminiai valikliai – viena akivaizdžiausių grėsmių. Juose aptinkama amoniako, stiprių oksidatorių, kurie dirgina akis, odą, pažeidžia inkstus ar kepenis. Ypač pavojingi pasenę, pasibaigusio galiojimo produktai – juos būtina nedelsiant išmesti.
Indai, žaislai ir buitinės smulkmenos
Ar žinojote, kad kai kurios kūdikių gertuvės ar maisto indeliai iš polikarbonato plastiko išskiria bisfenolį A? Ši medžiaga gali skatinti II tipo diabetą, hormonų disbalansą. Laimei, šiandien galima rasti „BPA-FREE“ alternatyvų, o stikliniai indai – dar saugesnis pasirinkimas.
Plastikinės dušo užuolaidos – dar vienas netikėtas pavojus. Jei po maudynių užuolaida skleidžia stiprų plastiko kvapą, vadinasi, joje yra lakiųjų organinių junginių ir ftalatų. Jie ardo kvėpavimo sistemą, centrinę nervų sistemą, gali sukelti kepenų bei inkstų pažeidimus.
Virtuvėje verta pasidomėti ir aliuminio indais. Esant aukštai temperatūrai aliuminis gali kauptis kepenyse. Jei indas padengtas politetrafluoretileno danga – pavojaus nėra, tačiau pažeidus dangą, geriau tokio indo nebesinaudoti. Panašiai ir pigūs virtuvės įrankiai iš juodo nailono – juose aptinkama MDA, kenkiančio kepenims.
Oro gaivikliai ir žvakės
Atrodytų, kad namus maloniai kvepinantys oro gaivikliai ar kvapnios žvakės turėtų kurti jaukumą. Deja, dažnai jos tampa pavojingų junginių šaltiniu. Gaivikliuose gausu formaldehido, benzeno, acetono, ftalatų, kurie gali sukelti astmą, alergijas ir hormonų sutrikimus. Žvakėse, jei dagtis turi švino, degimo metu jis išsiskiria į orą ir gali patekti į organizmą, didindamas vėžio riziką. Saugiau rinktis žvakes su medvilninėmis ar medinėmis dagtimis.
Pavojai vaikų kambaryje
Net ir žaislai gali slėpti pavojų. Nepaisant reglamentų, plastikinėse lėlėse, mašinėlėse ar konstruktoriuose gali būti daugiau kaip 100 pavojingų junginių – nuo ftalatų iki formaldehido ar sunkiųjų metalų junginių. Jie gali trikdyti endokrininę sistemą, skatinti alergijas ir net vėžio vystymąsi.
Toksinai kosmetikoje
Mūsų kasdien naudojami šampūnai, kremai ar makiažo priemonės taip pat gali būti toksiški. Nors ES direktyvos riboja pavojingų medžiagų koncentraciją, vis tiek verta skaityti etiketes. Jei jose randate parafiną, silikonus, vazeliną, parabenus, PEG junginius, oksibenzoną ar EDTA, verčiau rinkitės natūralesnę alternatyvą. Ypač jautriai odai tai gali būti gyvybiškai svarbu.
Maistas – ne visada saugus
Kancerogeninių medžiagų randama ne tik perdirbtuose gaminiuose. Net natūralūs produktai, tokie kaip žemės riešutai, gali būti užkrėsti pelėsiu „Aspergillus flavus“, išskiriančiu aflatoksinus. Jie siejami su kepenų, inkstų, storosios žarnos vėžiu. Skardinių pomidorai gali turėti bisfenolio A, jei skardinės vidus reaguoja su rūgščiu turiniu.
Daržovės ir vaisiai, nenuplauti nuo pesticidų, didina leukemijos, prostatos ar plaučių vėžio riziką. Traškučiai kepimo metu kaupia akrilamidą, galintį pažeisti DNR. Marinuoti ir sūdyti produktai, dėl nitratų junginių, sukuria kancerogeninius nitrozaminus. Mėsa, ypač kepta ant grotelių, tampa poliaromatinių angliavandenilių šaltiniu, o perdirbti mėsos gaminiai turi nitritų – Pasaulio sveikatos organizacija perspėja, kad net 50 gramų rūkytų mėsos gaminių per dieną padidina storosios žarnos ar kasos vėžio riziką.
Kaip pasitikrinti?
Norint sužinoti, ar jūsų turimi produktai saugūs, verta pasidomėti oficialiais sąrašais. Pavyzdžiui, Darbo medicinos instituto (IMP) dokumentuose pateikiamos medžiagos, priskiriamos kancerogenams ar mutagenams, nurodoma jų koncentracija mišiniuose. Jei tam tikra medžiaga pripažinta pavojinga darbo vietoje, namuose ji gali būti dar didesnis pavojus.
Atsakomybė už savo aplinką
Saugūs namai prasideda nuo mūsų pačių pasirinkimų. Net jei ne visus pavojingus junginius pavyks eliminuoti iš aplinkos, daug ką galime pakeisti – rinktis natūralius valiklius, stiklines ar nerūdijančio plieno talpas, etiketėse ieškoti „BPA-FREE“ ar „be parabenų“. Tai mažos, bet svarbios investicijos į sveikatą, kurios ilgainiui gali apsaugoti nuo rimtų ligų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
