Nors daugelis kavų rūšių siejamos su jų pupelių kilmės vietove, turkiška kava – išskirtinis atvejis. Tai ne geografinė kilmė, o senas ir tradicinis paruošimo būdas, kilęs iš Artimųjų Rytų, apsprendžia šio gėrimo unikalumą.
Šis ypatingas virimo procesas išsaugojo turkiškos kavos tradicijas ir ritualus, suteikdamas jai intensyvų skonį bei tirštą tekstūrą. Nors atrodo sudėtingai, turkišką kavą, turint tinkamas priemones ir šiek tiek kantrybės, gali paruošti kiekvienas. Aptarkime, kas daro turkiškos kavos ruošimą tokiu ypatingu.
Turkiška kava: tradicijos bei ritualai
Turkiškos kavos pavadinimas neatspindi pupelių kilmės (jų Turkijoje net neauginama!), o būtent unikalų paruošimo būdą. Šis metodas, kilęs iš Osmanų imperijos laikų, išlieka nepaprastai populiarus Turkijoje, Artimuosiuose Rytuose, Balkanuose ir Šiaurės Afrikoje, tačiau vis didesnį susidomėjimą kelia ir kitose pasaulio vietose.
Turkiškos kavos ruošimas – tai ne vien gėrimo gamyba, bet ir svarbus kultūrinis ritualas, simbolizuojantis svetingumą ir bendravimą. Lėtas virimo procesas tampa tradicija, dažnai integruojama į socialinį bendravimą. Ypatingas paprotys – kavos tirščių būrimas – dar labiau pabrėžia šio gėrimo kultūrinę reikšmę. Išgėrus kavą, apverstas puodelis leidžiamas atvėsti, o tada pagal likusius tirščius bandoma spėti ateitį.
Atsižvelgiant į jos unikalumą ir kultūrinę svarbą, turkiškos kavos ruošimo tradicija yra įtraukta į UNESCO Pasaulio nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, pabrėžiant jos reikšmę Turkijos kultūroje ir pasauliniam poveikiui.
Turkiškos kavos išskirtinumai
Turkiškos kavos išskirtinumas slypi ne tik jos paruošime, bet ir skonio bei vartojimo tradicijose, žymiai besiskiriančiose nuo įprastos kavos.
Ji gaminama iš itin smulkiai maltų, beveik miltelių pavidalo pupelių, virinamų specialiuose indukuose – cezvėse arba ibribuose, dažnai su cukrumi ir prieskoniais, tokiais kaip kardamonas. Skirtingai nuo filtruotos kavos, turkiška kava patiekiama su nuosėdomis (tirščiais) puodelio apačioje, kurių negeriama. Tirštiems nusėsti būtina palaukti.
Smulkiai maltos pupelės ir pakartotinis užplikymas suteikia turkiškai kavai stiprų, intensyvų skonį ir tirštą konsistenciją. Ji dažnai patiekiama mažame puodelyje, dažnai su stikline vandens, padedančio atsigaivinti tarp gurkšnių, bei tradiciniais turkiškais saldėsiais.
Turkiška kava ir jos paruošimo niuansai
Turkiškos kavos paruošimas, nors ir paprastas, reikalauja tikslumo ir kantrybės. Pagrindinis bruožas – itin smulkiai maltos pupelės ir lėtas virimas, maksimaliai išryškinantis skonį. Tradiciškai, Turkijoje ir kitose šalyse, kava verdama specialiuose metaliniuose indukuose, naudojant iki 180°C įkaitusį smėlį. Tačiau šį metodą nesunkiai galima pritaikyti namuose – tereikia kantrybės ir tinkamų priemonių.
Regioniniai skirtumai lemia turkiškos kavos įvairovę – kai kuriuose regionuose ji gardinama cinamonu ar kardamonu, kituose – saldinamas.
Kavos pupelių pasirinkimas nėra pats išskirtiniausias šio gėrimo aspektas. Dažniausiai naudojamos aukštos kokybės Arabica pupelės (vidutinio ar tamsaus skrudinimo). Tačiau kai kurie mėgėjai eksperimentuoja ir su Robustos pupelėmis, suteikiančiomis kartesnį, intensyvesnį skonį.
Sėkmingam turkiškos kavos paruošimui itin svarbu naudoti šviežiai skrudintas ir ką tik sumaltas pupeles, jas sumalant iki itin smulkių miltelių. Tam netinka peiliukų tipo kavamalės – rekomenduojami rankiniai malūnėliai.
Klasikinė turkiška kava namuose
Klasikiniam turkiškos kavos receptui reikalingas vienas arbatinis šaukštelis itin smulkiai maltų kavos pupelių (kaip miltai), cukrus pagal skonį ir žiupsnelis maltų kardamono sėklų. Vandens kiekis – apie 60–80 ml (vieno puodelio).
Paruošimo procesas: vanduo supilamas į cezvę, į jį beriamos kavos pupelės ir cukrus (jei naudojamas), kruopščiai išmaišoma. Cezvė dedama ant silpnos ugnies, paliekant kavą lėtai šilti, stebint, kad nesusidarytų per daug putos. Kai kava pradeda kilti ir formuojasi puta, cezvė nuimama nuo ugnies, o susidariusi puta šaukšteliu perkeliama į puodelį. Šis virimo ir putos perkelimo procesas kartojamas 2–3 kartus. Galiausiai, paruošta kava atsargiai supilama į puodelius, stengiantis nepaliesti tirščių, likusių cezvės dugne.
Turkiškos kavos nauda sveikatai
Turkiškos kavos nauda sveikatai panaši į kitų kavų rūšių, tačiau svarbu nepamiršti saikingumo. Be to, ji pasižymi ir unikalia kultūrine verte.
- Turkiška kava, kaip ir įprasta kava, turi kofeino, kuris stimuliuoja centrinę nervų sistemą, padidindamas energiją, budrumą ir sumažindamas nuovargį. Kofeino kiekis puodelyje (apie 60–90 ml) yra maždaug 50–65 mg, tačiau jis gali skirtis priklausomai nuo pupelių rūšies, malimo ir virimo.
- Kavoje gausu antioksidantų, kurie apsaugo ląsteles nuo pažeidimų, mažina uždegimą ir oksidacinį stresą.
- Kofeinas gali spartinti medžiagų apykaitą ir riebalų deginimą, tačiau individuali reakcija skiriasi.
- Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliarus kavos vartojimas gali mažinti 2 tipo diabeto, Parkinsono ligos ir kai kurių vėžio rūšių riziką.
- Turkiškos kavos ruošimas ir vartojimas dažnai yra socialinis ritualas, vykstantis su šeima ir draugais, teigiamai veikiantis psichologinę sveikatą.
Svarbu nepamiršti, kad turkišką kavą, kaip ir bet kokį kofeino turintį gėrimą, reikia vartoti saikingai, atsižvelgiant į individualų jautrumą kofeinui ir sveikatos būklę.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltinis: kavosnauda.lt
