Kaip savo straipsnyje skelbia CNN, Norvegijos mokslininkų teigimu, virtuvės kempinėlės kaupia daugiau bakterijų nei virtuvės šepečiai, kurie gali būti higieniškesnis indų plovimo būdas.
„Salmonelės ir kitos bakterijos geriau auga ir išgyvena kempinėlėse nei šepečiuose, nes kasdien naudojamos kempinėlės niekada neišdžiūsta“, – sakė Norvegijos maisto tyrimų instituto ‚Nofima‘ mokslininkas Trondas Møretrø.
„Vienoje kempinėlėje gali būti daugiau bakterijų, nei Žemėje gyvena žmonių“, – sakė T. Møretrø, naujojo tyrimo, paskelbto žurnale Journal of Applied Microbiology, autorius.
Nors daugelis bakterijų nėra kenksmingos, tačiau tos, kurios yra kenksmingos, pavyzdžiui, salmonelės, gali plisti nuo kempinių ant rankų, virtuvės paviršių, įrangos ir sukelti žmonėms įvairias ligas, sakė jis.
Norint išvengti bakterijų – kempines reikėtų keisti kasdien
„Kempinė yra drėgna ir joje kaupiasi maisto likučiai, kurie taip pat yra maistas bakterijoms, todėl bakterijos sparčiai dauginasi.“
Tyrėjus labiausiai nustebino tai, kad jų išvados parodė, jog iš tiesų nesvarbu, kaip žmonės valė kempinę ir kaip dažnai.
„Tai, kaip vartotojai naudojo kempines, neturėjo didelės reikšmės bakterijų augimui. Vartotojams labai sunku išvengti bakterijų dauginimosi kempinėse, jei kempinės nekeičiamos kasdien“, – sakė Møretrø.
Naudotų kempinių ir šepečių tyrimas remiasi praėjusiais metais tos pačios mokslininkų grupės paskelbtu laboratoriniu tyrimu, kurio metu nustatyta, kad kenksmingos bakterijos geriau išgyveno kempinėse nei šepečiuose.
Kempinės prieš indų plovimo šepečius
Tyrėjai surinko 20 Portugalijoje gyvenančių žmonių virtuvines kempines, o Norvegijoje – 35 šepečius ir 14 kempinių.
Anksčiau tyrimo grupės atlikta 9 966 žmonių apklausa parodė, kad daugumoje iš dešimties Europos šalių virtuvėje dažniausiai naudojamos kempinės, o šepečiai – tik dviejose šalyse – Norvegijoje ir Danijoje.
Visos kempinės buvo naudojamos indams plauti – puodams ir keptuvėms šveisti, o 19 iš 20 kempinių Portugalijoje buvo naudojamos penkis-šešis kartus per savaitę arba dažniau.
Iš Norvegijoje surinktų šepetėlių 32 iš 35 buvo naudojamos penkis-šešis kartus per savaitę ar dažniau. Norvegijoje surinktos kempinės buvo naudojamos rečiau.
Taip pat skaitykite
Nei šepetėliuose, nei kempinėlėse nebuvo rasta patogeninių bakterijų (sukeliančių ligas). Tačiau bendras bakterijų kiekis naudotuose šepetėliuose buvo mažesnis nei kempinėlėse. Abiejose valymo priemonėse rasta panašių rūšių nepatogeninių bakterijų.
Į šepetėlius ir kempinėles pridėję salmonelių bakterijų, tyrėjai nustatė, kad šepetėliuose, kuriems buvo leista išdžiųti per naktį, salmonelių skaičius gerokai sumažėjo.
Tačiau nei plastikiniame maišelyje laikytuose šepečiuose, nei kempinėlėse, nepriklausomai nuo laikymo sąlygų, bakterijų nesumažėjo.
Plaunamos kempinėlės ir šepečiai – jokios naudos
Kempinėlių ir šepetėlių savininkai pasidalijo, kiek laiko paprastai naudoja kempinėlę ar šepetėlį ir kaip jie palaiko švarą – skalauja vandeniu, plauna vandeniu su muilu, deda į indaplovę ar balina.
Tačiau nė vienas iš šių dalykų neturėjo apčiuopiamo skirtumo – tai nustebino tyrėjus. Pagrindinė tyrimo išvada buvo ta, kad šepetėliuose, kurie tarp naudojimo išdžiūsta, yra mažiau bakterijų.
„Kadangi šepetėlis labai greitai džiūsta, kenksmingos bakterijos žūsta. Be to, dauguma šepetėlių turi rankenėlę, kuri, priešingai nei kempinėlės, apsaugo nuo tiesioginio rankų kontakto su galimomis kenksmingomis bakterijomis“, – sakė jis.
„Raginu vartotojus kartais keičiant kempinėlę, pabandyti šepetėlį“.
Ką tuomet daryti?
Nors tyrimo autoriai rekomenduoja naudoti šepetėlio šerius, o ne kempinę, Notingemo universiteto mikrobiologijos profesorė Cath Rees, kuri tyrime nedalyvavo, sakė, kad indams plauti ir toliau naudos kempinę. Jos nuomone, svarbiausia, kad tarp naudojimo indų kempinėles ir šluostes reikėtų džiovinti.
„Pagrindinė žinia, kurią suprantu, yra ta, kad ant kempinių ar šluosčių, paimtų iš įvairių buitinių patalpų, nebuvo rasta jokių patogeninių bakterijų, todėl nėra įrodymų, kad šie daiktai yra reikšmingas taršos šaltinis įprastose buitinėse patalpose“, – sakė Rees.
„Jei ant audinio liko nedidelis kiekis patogenų, jie augs gana lėtai (jie optimaliai auga kūno temperatūroje), todėl nesitikėkite, kad jų daug padaugės, ir tai atitiko tyrimo rezultatus – drėgnoje aplinkoje jų padaugėjo nedaug, o džiūvimo sąlygomis jų skaičius išliko toks pat arba sumažėjo“, – paaiškino ji.
Panašius tyrimus atlikęs Vokietijos Furtwangeno universiteto mikrobiologas Markusas Egertas (Markus Egert) teigė, kad jis jau naudojo šepetėlius savo indams plauti, kuriuos plauna indaplovėje. Jei žmonės pirmenybę teiktų kempinei, šiame tyrime nedalyvavęs Egertas rekomendavo kas dvi-tris savaites naudoti naują kempinę.
„Higienos požiūriu šepetėliai yra geresnis pasirinkimas indams plauti. Tai buvo galima numatyti ir anksčiau, tačiau autoriai tai įrodo gražiais eksperimentais. Tačiau, remiantis mano patirtimi, žmonės labiau mėgsta naudoti kempines“.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Parengta pagal: edition.cnn.com
