Karo nuovargis, kasdienės žinios apie naujus apšaudymus ir vis kintanti fronto linija – taip šiandien atrodo gyvenimas prie Dobropolio, vieno iš karščiausių Ukrainos gynybos taškų. Čia, vos už kelių kilometrų nuo miestelio, Ukrainos kariai kasasi į žemę, stato antrąją gynybos liniją, leidžia dronus ir ruošiasi rudeninei Rusijos puolimo bangai. Tačiau jiems nerimą kelia ne tik artėjantys mūšiai, bet ir politikų pasisakymai Vakaruose – ypač siūlymai užbaigti karą atiduodant dalį Ukrainos teritorijų. „Koks to tikslas?“ – piktinasi Ukrainos kariai, kurie jau tris su puse metų gina savo šalį.
Ukrainos kariai: kovos kasdienybė prie Dobropolio
Prieš kelias dienas Ukrainos 150-ojo žvalgybos bataliono kariai vakarieniavo, kai juos pasiekė žinia iš Vašingtono. Prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Baltuosiuose rūmuose, o buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo Ukrainai „labai gerą apsaugą“. Vienas iš karių nusijuokė: „Apsaugą nuo ko?“ Ši replika atspindi ne tik ironiją, bet ir painiavą dėl to, kam iš tiesų palankūs Amerikos politikų žodžiai.
Tuo metu fronto realybė negailestinga. Naktį būrys karių su sprogstamuoju dronu iškeliavo į laukus, kur jau brendo saulėgrąžos. Vos paleidus 3,5 kilogramo sprogmenimis užtaisytą aparatą, teko skubiai trauktis – didžiausias pavojus kyla iškart po starto, kai priešų žvalgyba gali perimti signalą. Tokios misijos kartojamos kelis kartus per naktį, o dieną kariai su vokišku „Vector“ dronu renka žvalgybinę informaciją.
Apie tai liudija ir naujausi duomenys: vien per parą rusai Dobropolio apylinkėse surengė 67 atakas. Apšaudymuose žuvo civiliai, sužeista dešimtys gyventojų tiek pačiame Dobropolyje, tiek Konstantinivkoje, vos už kelių dešimčių kilometrų į rytus. Tai aiškiai parodo, kad mūšiai persikelia į vis naujas teritorijas, o karo linija išlieka judri ir nenuspėjama.
Taip pat skaitykite
Naujos technologijos – naujos grėsmės
Karo veidas sparčiai keičiasi. Ukrainos kariai naudoja dronus, kurių trajektorijos suplanuotos iš anksto, o jų valdymui pakanka „Xbox“ pultelio. Visi duomenys analizuojami bunkeriuose, kur didelės vertės objektyvai ir 3D spausdinimo įranga leidžia parengti tikslius smūgius. Batalionas pats spausdina šimtus sprogmenų korpusų per valandą, kuriuos vėliau komplektuoja į bepiločius. Tokia improvizuota pramonė tapo neatsiejama karo dalimi – gamyba persikėlė iš fabrikų į fronto pozicijas.
Tačiau technologijos neištrina karo žiaurumo. Kareivis, slapyvardžiu Puma, dar 2016 m. buvo per plauką išvengęs mirties, kai kulkosvaidžio šūviai sustojo jo neperšaunamoje liemenėje. Praėjusią savaitę jis dalyvavo operacijoje, kurios metu buvo išvalyti keli kaimai prie Dobropolio, tačiau kolega žuvo nuo atsitiktinai rikošetu atšokusios granatos. „Dronai padeda, bet galiausiai viskas sprendžiama pėstininkų kova“, – sako jis.
Bataliono nariai pabrėžia, kad priešų dronai kelia ypatingą grėsmę. Jie dažnai naudojami ne tik žvalgybai, bet ir tiesioginei atakai prieš žmones bei techniką. Jei monitoriuje pasirodo stabilus vaizdas – tai ženklas, kad priešo dronas yra labai arti ir abi pusės gali matyti viena kitą realiuoju laiku. Tokiais momentais kiekviena sekundė lemia išlikimą.
„Atiduoti Donbasą būtų katastrofa“
Bataliono vadas, 32 metų teisininkas Denysas Bryžatij, vengia politinių vertinimų, bet atvirai perspėja – sutikti su Vladimiro Putino reikalavimais reikštų ilgalaikę nelaimę. Donbasas – vienas iš labiausiai įtvirtintų Ukrainos regionų, o jo praradimas atvertų Rusijai kelią į Charkivą, Dnipropetrovską ar Zaporižią. „Tai būtų skaudus ir pavojingas smūgis“, – sako jis.
Naujos apkasų linijos, betoninės užtvaros ir spygliuota viela liudija, kad Ukraina nesiruošia trauktis. Kariai, kasdami žemę, supranta, kad ši teritorija yra daugiau nei tik gynybinė pozicija – tai visos šalies ateities simbolis. Jei ji būtų prarasta, kiltų reali grėsmė, jog karas išsiplėstų dar toliau į šalies gilumą.
Kariai skeptiški dėl „taikos mainais į teritorijas“
Nors Vakaruose vis pasigirsta balsų, kad karą galėtų užbaigti kompromisas su teritoriniais nuostoliais, fronto linijoje kovojantys vyrai tokią idėją atmeta. Kareivis Optimus sako tiesiai: „Po tiek aukų, po tiek žmonių netekčių? Jei jau norėjome atiduoti Donbasą, tai reikėjo padaryti pačioje pradžioje. Dabar – nebe.“
Panašiai kalba ir Puma: politinės diskusijos jam atrodo tuščias triukšmas. Jam ir jo kolegoms kiekviena diena reiškia ne debatus, o išlikimą – tarp sprogimų, dronų grėsmės ir nuolatinės rizikos. „Mes nežinome, ką kalba politikai, mes tik matome, ką daro priešai. Ir jie tikrai nesustos, jei gaus dar daugiau žemės“, – priduria jis.
Karas, kuris neturi paprastų sprendimų
Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo plataus masto invazijos pradžios, Ukrainos kariai nesijaučia pralaimintys. Jie pavargę, bet nepalūžę. Jų gyvenimas persmelktas technologijų, improvizuotos gamybos ir kasdienių aukų. Tačiau svarbiausia – jų ryžtas neleisti, kad svetimi spręstų jų žemės likimą.
Iš pirmųjų linijų sklindanti žinia aiški: Ukrainos kariai nelaiko savęs pralaimėjusiais ir nemato prasmės atiduoti teritorijų vardan tariamos taikos. Jų akimis, tokia „taika“ būtų tik naujo karo pradžia. O kol politikai toliau diskutuoja apie galimus sprendimus, kareiviai Donbase kiekvieną dieną įrodinėja, kad jų valia priešintis – stipresnė nei bet kokie kompromisai.
Šaltinis: theguardian.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
