Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad tik iš šviežių vaisių ir daržovių gaunami elementai yra vertingi mūsų organizmui, o vaistinėse parduodami preparatai tėra bevertė chemija. Dažnai manoma, kad laboratorijoje sukurti sintetiniai vitaminai yra mažiau veiksmingi ar net žalingi sveikatai, tačiau medicinos mokslų daktaras, profesorius Mykola Chaitovičius teigia, jog tai dažniausiai tėra mitai ir rinkodaros triukai. Realybėje daugelio vitaminų nauda visiškai nepriklauso nuo jų kilmės šaltinio, o kai kuriais specifiniais atvejais laboratorijoje išgryninti preparatai gali būti netgi pranašesni ir geriau pasisavinami už natūralius analogus. Šiame straipsnyje paneigsime populiariausius įsitikinimus ir išsiaiškinsime, ką apie tai sako šiuolaikinis mokslas.
Kada sintetiniai vitaminai yra tokie pat veiksmingi kaip natūralūs
Pagrindinis argumentas, kurį naudoja natūralių produktų šalininkai, remiasi idėja, kad maisto produktuose esantys vitaminai veikia sinergiškai kartu su kitais bioaktyviais komponentais, pavyzdžiui, flavonoidais. Nors sinergija gamtoje egzistuoja, moksliškai įrodyta, kad paties vitamino molekulė dažniausiai yra visiškai identiška, nepriklausomai nuo to, ar ji išgauta iš citrinos, ar susintetinta laboratorijoje. Profesorius M. Chaitovičius pabrėžia, kad sintetiniai vitaminai, pavyzdžiui, populiarusis vitaminas C (L-askorbo rūgštis), pasižymi tokiu pačiu biologiniu prieinamumu kaip ir esantys maiste. Organizmas ląstelių lygmeniu neatpažįsta skirtumo tarp šių molekulių, todėl jų poveikis imunitetui ar bendrai savijautai yra visiškai vienodas.
Svarbūs skirtumai: kaip pasisavinami sintetiniai vitaminai
Visgi negalima teigti, kad absoliučiai visi vitaminai yra vienodi. Egzistuoja tam tikros išimtys, susijusios su izomerais ir molekulių formomis. Pavyzdžiui, natūralus vitaminas E (d-α-tokoferolis) skiriasi nuo sintetinio (dl-α-tokoferolio), todėl jų metabolizmas gali skirtis. Kitas svarbus pavyzdys yra folio rūgštis. Nors natūrali ji randama maiste, sintetinė folio rūgštis dažnai pasižymi net geresniu biologiniu prieinamumu, kai yra vartojama per burną. Tačiau čia slypi ir tam tikra rizika – vartojant per dideles dozes, ji gali kauptis kraujyje nepakeista forma. Todėl gydytojai, skirdami papildus, visada atsižvelgia į molekulinę konfigūraciją, kad būtų pasiektas maksimalus efektas.
Ar per didelėmis dozėmis vartojami sintetiniai vitaminai yra pavojingi?
Vienas didžiausių pavojų, susijusių su papildų vartojimu, yra perdozavimas, kuris valgant įprastą maistą pasitaiko itin retai. Medicinos ekspertai įspėja, kad riebaluose tirpstantys vitaminai (A, D, E, K) turi savybę kauptis žmogaus audiniuose ir organuose. Jų perteklius gali sukelti toksinį poveikį: pavyzdžiui, vitamino A perdozavimas gali pažeisti kepenų funkciją ar padidinti intrakranijinį spaudimą, o per didelis vitamino D kiekis – sukelti inkstų nepakankamumą. Vandenyje tirpūs vitaminai yra saugesni, nes jų perteklius lengviau pašalinamas su šlapimu, tačiau net ir jie, vartojami milžiniškomis dozėmis ilgą laiką, gali sukelti šalutinių poveikių, tokių kaip neuropatija.
Taip pat skaitykite
Amžiaus įtaka ir galima sąveika su kitais vaistais
Amžius yra kritinis faktorius sprendžiant, kokius preparatus ir kokiomis formomis vartoti. Vaikų fermentų sistemos dar nėra visiškai susiformavusios, todėl jiems reikalingos specialios dozės. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonėms dėl lėtinių ligų, sumažėjusio skrandžio rūgštingumo ar vartojamų vaistų gausos, vitaminų pasisavinimas per virškinamąjį traktą gali būti smarkiai sutrikęs. Pavyzdžiui, esant atrofiniam gastritui, vitaminas B12 gali būti visiškai nepasisavinamas, todėl senjorams dažnai skiriamos injekcijos. Taip pat svarbu žinoti, kad vitaminai gali sąveikauti su vaistais: didelės vitamino K dozės gali slopinti kraują skystinančių vaistų poveikį, o tai kelia tiesioginį pavojų gyvybei.
Sezoniškumas ir mityba: kada papildai būtini?
Daugelis žmonių, atėjus rudeniui ar pavasariui, puola pirkti multivitaminų kompleksus, tikėdamiesi stebuklingai sustiprinti sveikatą. Tačiau įrodymais grįsta medicina nepatvirtina, kad masinis multivitaminų vartojimas sveikiems suaugusiems žmonėms mažintų širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Papildai neturėtų būti vartojami be tyrimų ir gydytojo nurodymo. Išimtis dažniausiai taikoma tik vitaminui D, kurio mūsų geografinėje platumoje trūksta daugeliui, ypač šaltuoju metų laiku, taip pat folio rūgščiai planuojant nėštumą. Visais kitais atvejais geriausia pirmiausia atlikti kraujo tyrimą, o ne pasikliauti reklamomis ir savigyda.
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
