Ne paslaptis, kad kas šešis mėnesius mūsų kūnas atsinaujina. Šį procesą lemia daugybė veiksnių, tačiau vienas svarbiausių – dienos šviesos trukmė. Veikiamas saulės spindulių, organizmas aktyviai gamina vitaminą D, todėl šaltuoju metų laiku jis tampa vienu perkamiausių maisto papildų. Vis dėlto apie vitamino D žala kalbama gerokai rečiau nei apie jo naudą, nors būtent čia slypi didžiausi pavojai.
Reklamos, socialiniai tinklai ir net artimųjų patirtys dažnai sukuria klaidingą saugumo jausmą. Atrodo, kad vitaminas D tinka visiems ir visada, tačiau realybė kur kas sudėtingesnė. Vitamino D žala gali pasireikšti tyliai, be akivaizdžių simptomų, kol organizme jau vyksta negrįžtami procesai.
Vitamino D žala ir kodėl vitaminai nėra nekalti
Vitaminai dažnai laikomi universaliu sprendimu nuo nuovargio, peršalimo ar prastos nuotaikos. Tačiau iš tiesų jie yra dviašmenis kardas. Trūkumas kenkia, bet perteklius gali būti ne mažiau pavojingas. Vitamino D žala ypač aktuali tuomet, kai jis vartojamas savarankiškai, neįvertinus individualių organizmo poreikių.
Sumažėjęs vitamino D kiekis siejamas su silpnesniu imunitetu, nuotaikų svyravimais, sezonine depresija, reprodukcinės sistemos sutrikimais ir prastesniu jautrumu insulinui. Tačiau per didelis šio vitamino kiekis organizme sukelia visiškai priešingą efektą – jis pradeda kenkti vidaus organams ir bendrai savijautai.
Kam vitamino D žala gali būti pavojingiausia
Yra žmonių grupių, kurioms vitaminas D gali tapti rimta grėsme. Padidėjęs jautrumas, hiperkalcemija, hiperkalciurija ar tuberkuliozė – tai būklės, kai be gydytojo konsultacijos vartoti šį papildą ypač rizikinga. Tačiau net ir neturint diagnozuotų ligų, vitamino D žala gali pasireikšti dėl netinkamos dozės.
Didžiausia problema ta, kad daugelis mano, jog žiemą vitaminus „reikia gerti profilaktiškai“. Toks požiūris dažnai baigiasi perdozavimu, nes vitaminas D kaupiasi organizme ir nėra greitai pašalinamas.
Kaip pasireiškia vitamino D perteklius organizme
Kai vitamino D organizme tampa per daug, pirmiausia padidėja kalcio kiekis kraujyje. Tai sukelia nuolatinį troškulį, dažną šlapinimąsi ir didina inkstų akmenų riziką. Taip pat dažnai sutrinka virškinimas – atsiranda pilvo skausmai, viduriavimas arba, priešingai, užkietėjimas.
Ilgainiui gali paaštrėti ar atsirasti inkstų problemos, o raumenų ir kaulų sistema pradeda silpnėti. Paradoksalu, tačiau didelė vitamino D koncentracija gali skatinti kaulų retėjimą. Visa tai dažnai lydi pykinimas, galvos svaigimas ir apetito praradimas – simptomai, kurių retas sieja su vitaminų vartojimu.
Kodėl prieš vartojant verta atlikti tyrimus
Ilgą laiką vitaminai buvo laikomi visiškai nekenksmingais, tačiau svarbu suprasti, kad maisto papilduose esančios medžiagos koncentracija gerokai viršija natūralių šaltinių kiekius. Todėl vitamino D žala dažniausiai kyla ne iš piktybiškumo, o iš nežinojimo.
Prieš pradedant vartoti vitaminą D, verta atlikti kraujo tyrimą ir išsiaiškinti, ar jo tikrai trūksta ir kokia dozė yra saugi būtent jums. Savarankiškas gydymasis gali kainuoti daug daugiau nei laiku atlikta konsultacija.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
