Kai Kalėdų naktį Kalėdų Senelis baigia išdalinti dovanas, jam tenka sugrįžti namo į Šiaurės ašigalį net tada, kai sninga taip smarkiai, kad elniai vos mato kelią.
Atrodytų, paprasčiausia būtų pasikliauti kompasu, tačiau čia atsiranda keblumas, kompasas rodo ne tą patį Šiaurės ašigalį, kurį matome žemėlapiuose.
Žemėje iš tiesų yra du Šiaurės poliai, todėl svarbu suprasti, kurį iš jų rodo rodyklė. Pirmasis yra geografinis Šiaurės ašigalis, dar vadinamas tikrąja šiaure, jis žymi Žemės sukimosi ašies viršutinį tašką.
Antrasis yra magnetinis Šiaurės ašigalis, kurio kryptimi orientuojasi kompaso adata, ir jis bėgant laikui keliauja. Dėl šios priežasties žmogus, kuris nori tiksliai naviguoti, turi žinoti, ar orientuojasi į tikrąją, ar į magnetinę šiaurę.
Taip pat skaitykite
Ši tema atrodo smagi tik dėl Kalėdų Senelio pavyzdžio, bet iš tikrųjų ji paaiškina, kaip veikia mūsų kasdienė navigacija. Kompasai, telefonai ir kiti prietaisai dažnai remiasi magnetiniu lauku, o Žemės magnetinis ašigalis nėra stabilus taškas. Todėl skirtumas tarp dviejų polių turi realią reikšmę visiems, kurie keliauja ar naudoja navigaciją.
Du Šiaurės poliai ir kuo jie skiriasi
Geografinis Šiaurės ašigalis yra ta vieta, kur baigiasi Žemės sukimosi ašis, todėl jis yra pastovus pagal planetos judėjimą. Jį galima įsivaizduoti kaip liniją, einančią per Žemės centrą nuo Pietų ašigalio iki Šiaurės ašigalio.
Būtent šis taškas žymimas žemėlapiuose kaip viršutinė pasaulio riba. Magnetinis Šiaurės ašigalis yra visai kitas dalykas, jis susijęs su Žemės magnetiniu lauku, kuris veikia tarsi milžiniškas magnetas.
Kompaso adata lygiuojasi pagal šį lauką, todėl rodo magnetinę šiaurę, o ne tikrąją. Be to, magnetinis ašigalis laikui bėgant keičia vietą, todėl jo padėtis nėra pastovi.
Kodėl magnetinis ašigalis juda?
Magnetinio Šiaurės ašigalio judėjimą lemia aktyvus Žemės branduolys. Vidinis branduolys yra kietas ir dėl milžiniško slėgio negali ištirpti, tačiau išorinis branduolys yra skystas ir sudarytas iš išlydyto geležies bei nikelio. Šiluma iš vidaus verčia šį skystį judėti, panašiai kaip puode verdanti sriuba, ir būtent šis judėjimas kuria magnetinį lauką.
Kadangi skystas metalas Žemės gelmėse nuolat juda ir keičia kryptis, magnetinis laukas taip pat kinta. Dėl to magnetinis Šiaurės ašigalis klaidžioja ir jo vieta pamažu slenka. Ilgą laiką jis buvo šiaurės Kanados pusėje, vėliau jo greitis išaugo, o kryptis palaipsniui artėjo geografinio Šiaurės ašigalio link.
Kaip Kalėdų Senelis randa kelią namo?
Jei Kalėdų Senelio namai būtų prie geografinio Šiaurės ašigalio, jis turėtų žinoti, kaip pataisyti kompaso kryptį, kai magnetinis ašigalis yra kitur. Kompasas ir net išmanusis telefonas kaip atskaitos tašką pirmiausia naudoja magnetinę šiaurę, todėl tiksliai krypčiai reikia korekcijos.
Šis skirtumas vadinamas magnetine deklinacija, tai kampas tarp tikrosios ir magnetinės šiaurės konkrečioje vietoje. Naudojant paprastą kompasą, reikia žinoti deklinaciją ir sąmoningai ją pritaikyti, kad kelionės kryptis sutaptų su tikrąja šiaure.
Taip pat skaitykite
Išmaniuosiuose telefonuose šią dalį dažniausiai atlieka pats prietaisas, nes jame yra magnetometras, matuojantis Žemės magnetinį lauką. Tuomet telefonas automatiškai pakoreguoja kryptį, kad navigacija būtų tikslesnė, net jei magnetinis ašigalis juda.
Galų gale, nesvarbu, ar Senelis naudotų kompasą, ar telefoną, jam reikėtų suprasti, kad šiaurė žemėlapyje ir šiaurė kompaso adatoje gali nesutapti. Praktikoje tai reiškia korekcijas ir atidumą, ypač keliaujant toli į šiaurę. O gal viskas dar paprasčiau ir elniai kelią žino iš atminties.
