Vos tik oras atvėsta, o dienos tampa trumpesnės, daugelio namuose ima sklisti pažįstamas, šiltas aromatas. Tai kvapas, kuris neatsiejamas nuo žiemos, švenčių ir jaukumo. Vienas ryškiausių jo šaltinių – citrusiniai vaisiai, ypač klementinai. Tačiau ne visi žino, kad džiovinti klementinai gali tapti ne tik dekoracija ar gardžiu užkandžiu, bet ir tikru maistinių medžiagų koncentratu. Džiovinimo metu jų skonis sustiprėja, aromatas tampa intensyvesnis, o dalis vertingų medžiagų – dar labiau koncentruotos.
Kodėl džiovinti klementinai verti dėmesio
Džiovinimas – vienas seniausių vaisių konservavimo būdų, leidžiantis išsaugoti nemažą dalį jų natūralių savybių. Klementinai šiam procesui tinka itin gerai, nes jų minkštimas ir žievelė gausūs eterinių aliejų bei aromatinių junginių. Džiovinant vanduo iš vaisiaus išgaruoja, o visa kita – skonis, saldumas, skaidulos ir antioksidantai – susitelkia mažesniame tūryje.
Dėl to džiovinti klementinai tampa ne tik kvapniu, bet ir maistingesniu užkandžiu nei švieži vaisiai, jei vertinsime tą patį svorį. Nors jie nėra mažai kaloringi, energija gaunama iš natūralių cukrų ir skaidulų, o ne iš perdirbtų saldumynų.
Maistinės savybės, kurios stiprina organizmą
Džiovinti klementinai išlaiko dalį vitaminų, ypač antioksidacinių. Nors vitaminas C yra jautrus karščiui ir dalis jo prarandama, reikšmingas kiekis vis tiek lieka. Kartu išsaugomas beta karotenas, kuris organizme virsta vitaminu A ir svarbus regėjimui, odai bei imuninei sistemai.
Ne mažiau svarbios ir skaidulos. Džiovinimo metu jų kiekis, lyginant su šviežiais vaisiais, santykinai padidėja. Skaidulos padeda palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje, skatina sotumo jausmą ir gerina virškinimą. Tai ypač aktualu žiemos laikotarpiu, kai mityboje dažnai atsiranda daugiau sunkaus, kaloringo maisto.
Klementinuose taip pat randami flavonoidai ir karotenoidai – junginiai, padedantys apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Jie siejami su mažesne lėtinių ligų rizika ir bendru organizmo atsparumu. Visa tai papildo natūralus vaisių saldumas, kuris leidžia džiovintus klementinus naudoti kaip alternatyvą saldainiams ar sausainiams.
Maistinė vertė: ką iš tiesų gauname
Kadangi džiovinant pašalinamas vanduo, maistinės medžiagos tampa labiau koncentruotos. Todėl 100 gramų džiovintų klementinų maistinė vertė labai skiriasi nuo šviežių vaisių.
Apytiksliai 100 gramų džiovintų klementinų suteikia apie 250–310 kilokalorijų. Juose yra maždaug 60–75 gramai angliavandenių, daugiausia natūralių cukrų, 6–10 gramų skaidulų, labai nedideli riebalų ir baltymų kiekiai. Taip pat randama vitamino C, beta karoteno, kai kurių B grupės vitaminų bei mineralų – kalio, magnio ir kalcio.
Tai nėra dietinis produktas, tačiau jo energinė vertė kur kas prasmingesnė nei daugumos pramoninių saldumynų, kuriuose beveik nėra naudingų medžiagų.
Ne tik maistui: kvapas, kuris kuria nuotaiką
Džiovinti klementinai vertinami ne vien dėl maistinių savybių. Džiovinant kartu su žievele, išlieka intensyvūs eteriniai aliejai, suteikiantys stiprų, šiltą citrusinį kvapą. Dėl to šie vaisiai dažnai naudojami kaip natūralus oro gaiviklis ar namų puošmena.
Jie puikiai tinka kalėdinėms dekoracijoms, vainikams ar net eglutės papuošimams. Taip pat gali būti dedami į arbatą, karštus gėrimus, košes, granolą, kepinius ar naminius džiovintų vaisių mišinius. Šis universalumas išskiria džiovintus klementinus iš daugelio kitų džiovintų vaisių.
Kaip pasigaminti džiovintus klementinus namuose
Džiovinti klementinus namuose nėra sudėtinga ir nereikalauja specialios įrangos, nors vaisių džiovyklė procesą palengvina.
- Pirmiausia reikės šviežių, tvirtų ir tolygiai prinokusių klementinų. Jei norisi desertinio varianto, galima pasiruošti šiek tiek cukraus, cinamono ar medaus, tačiau tai nėra būtina.
- Vaisius reikia kruopščiai nuplauti po šiltu vandeniu, ypač jei planuojama džiovinti su žievele. Tuomet klementinai pjaustomi plonomis, 3–5 mm storio riekelėmis. Kuo jos plonesnės, tuo greičiau ir tolygiau išdžius.
- Supjaustytas riekeles verta trumpam padėti ant popierinio rankšluosčio ir nusausinti drėgmės perteklių. Tai padės pasiekti geresnį galutinį rezultatą.
- Džiovinant orkaitėje, ją reikia įkaitinti iki 60–80 °C, geriausia naudoti ventiliatoriaus funkciją. Riekelės išdėliojamos ant kepimo popieriumi išklotos skardos taip, kad nesiliestų tarpusavyje. Džiovinimas trunka nuo 2 iki 4 valandų, priklausomai nuo storio. Kas valandą riekeles būtina apversti, o orkaitės dureles laikyti šiek tiek praviras, kad pasišalintų drėgmė.
- Naudojant vaisių džiovyklę, temperatūra nustatoma 55–60 °C, o procesas trunka 6–10 valandų. Tinkamai išdžiovinti klementinai turi būti lankstūs, bet visiškai be drėgmės.
- Atvėsusius klementinus reikėtų laikyti sandariuose stiklainiuose ar metalinėse dėžutėse, sausoje vietoje. Taip jie išsilaikys kelis mėnesius.
Džiovinti klementinai – tai paprastas būdas į namus įsileisti žiemos kvapą ir kartu pasirūpinti natūraliu, maistingu užkandžiu. Tai mažas, bet vertingas atradimas, kuris gali tapti jūsų šaltojo sezono kasdienybės dalimi.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
