Žili plaukai paprastai siejami su senėjimu, tačiau yra ir kitų veiksnių, kurie gali pagreitinti jų atsiradimą.
Stylist leidinyje kalbama apie tai, ar stresas iš tiesų gali sukelti žilų plaukų atsiradimą. Numatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis plaukai pažils, beveik neįmanoma. Kai kuriems žmonėms plaukai žilsta palaipsniui, o kitiems – gana staiga. Paprastai tai suvokiame kaip senėjimo požymį, nes laikui bėgant kiekvienas iš mūsų gali pažilti. Tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, lemiantis, kada ir kodėl mūsų plaukai praranda spalvą.
Paprastai manoma, kad stresas gali vaidinti tam tikrą ar net lemiamą vaidmenį. Tai suprantama, nes jau žinome, kad ilgalaikis stresas gali neigiamai paveikti įvairius mūsų sveikatos aspektus, nuo žarnyno veiklos iki reprodukcinės sistemos ir odos funkcijų.
Ar plaukai iš tiesų gali pažilti dėl streso?
Retai įtemptos dienos nesukels staigaus žilų plaukų atsiradimo, tačiau ilgalaikis lėtinis stresas dėl santykių problemų, finansinių sunkumų ar darbo spaudimo gali tiesiogiai paveikti plaukų ląsteles.
Taip pat skaitykite
Mūsų organizmas turi įgimtą grėsmės reakciją, kuri sukelia tokių hormonų kaip kortizolis ir norepinefrinas išsiskyrimą. Tai yra instinktyvaus „kovok arba bėk“ mechanizmo dalis. Tačiau jei ši būklė trunka kurį laiką, per didelis kortizolio kiekis gali žymiai paveikti mūsų sveikatą, įskaitant plaukų būklę.
Kai „įjungiame išgyvenimo režimą“, mūsų smegenys sutelkia kraujo ir maistinių medžiagų tiekimą gyvybiškai svarbioms ląstelėms ir audiniams.
Dėl to mažiau svarbios ląstelės, tokios kaip melanocitai, kurie yra atsakingi už plaukų spalvą, atsiduria antrame plane. Laikui bėgant, tai gali sukelti jų funkcijų sutrikimą, dėl kurio plaukai praranda spalvą ir tampa blankūs.
Veiksniai, turintys įtakos žilų plaukų atsiradimui
Žilų plaukų atsiradimas nėra vieno veiksnio rezultatas, o sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių. Nėra vienos „žilimo formulės“, o įvairūs genetiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo faktoriai gali prisidėti prie šio natūralaus proceso pagreitėjimo ar sulėtėjimo. Toliau aptarsime keletą svarbiausių šių veiksnių.
Genetika ir žili plaukai
Genetika vaidina svarbų vaidmenį tame, kokie esame ir kaip atrodome, ir tai taipogi apima plaukus. Genai turi didelę įtaką žilų plaukų atsiradimo laikui. Taigi, jei pastebite žilus plaukus ankstyvame amžiuje, tikėtina, kad jūsų tėvai ir seneliai taip pat turėjo žilus plaukus anksti.
Sveikatos būklė
Kai kurios autoimuninės ligos, įskaitant vitiligą, gali sukelti ankstyvą plaukų žilimą. Taip yra dėl to, kad melanocitai yra labiau pažeidžiami oksidacinio streso. Be to, vitamino B12 trūkumas taip pat gali prisidėti prie ankstyvo plaukų žilimo.
Rūkymas ir žili plaukai
Jau seniai nustatyta, kad rūkymas pagreitina plaukų žilimą, o neseniai atsirado įrodymų, kad garinimas, t. y. elektroninių cigarečių naudojimas, taip pat nėra saugesnis pasirinkimas.
Taip yra todėl, kad cigarečių toksinai sukelia oksidacinį stresą – biologinį procesą, kurio metu organizme esančios nestabilios molekulės, vadinamos laisvaisiais radikalais, kurie susidaro rūkant, puola ir naikina sveikas galvos odos ląsteles, kurios gamina melaniną – pigmentą, suteikiantį plaukams spalvą.
Taip pat skaitykite
Žili plaukai ir aplinkos įtaka
Oro tarša gali neigiamai paveikti plaukų spalvą taip pat, kaip ir cigarečių dūmai. Toksinai, pavyzdžiui, dyzelinių išmetamųjų dujų dalelės, įkvepiant gali patekti į kraują ir sukelti oksidacinį stresą, kuris pažeidžia sveikas galvos odos ląsteles. Tai, savo ruožtu, mažina jų gebėjimą gaminti melaniną, kuris yra būtinas natūraliai plaukų spalvai išlaikyti.
Jei gyvenate miestuose, reguliarus plaukų plovimas – bent kas antrą dieną – padės pašalinti teršalų daleles, kurios gali patekti ant plaukų ir pažeisti melanocitus. Taip pat apsvarstykite galimybę naudoti kondicionierių, kuriame gausu antioksidantų, kurie gali apsaugoti jūsų plaukus nuo toksinų kaupimosi, skatinančio žilimą.
Saulės įtaka
Per didelis saulės poveikis kenkia ne tik odai, bet ir plaukams. Didelis UV spindulių kiekis sukelia oksidacinį stresą, panašų į rūkymą, kuris pažeidžia galvos odos melanocitus ir pagreitina žilimo procesą. Ultravioletiniai spinduliai gali sutrikdyti keratino, baltymo, kuris stiprina ir apsaugo plaukus, kiekį.
Terminis poveikis
Kaip ir saulė, per didelis karštis gali pažeisti galvos odos ląsteles. Dauguma buitinių plaukų džiovintuvų įkaista iki 20–60 °C temperatūros, o viršutinėje šio diapazono dalyje jie gali ne tik pažeisti plaukus, bet ir pažeisti subtilias odos ląsteles ir plaukų folikulus, kurie yra atsakingi už melanino gamybą. Tai gali sukelti pigmentacijos sumažėjimą kiekviename plauko pluošte.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltinis: tsn.ua
