Ar vėžio riziką lemia tik antsvoris? Pasirodo – ne. Naujausios Prinstono universiteto mokslininkų išvados atskleidžia daug sudėtingesnę tiesą: svarbu ne tik kiek riebalų nešiojamės kūne, bet ir iš kur tie riebalai (sviestas, kiti gyvulinės kilmės ar augaliniai riebalai) atkeliavo į mūsų lėkštę. Tai atradimas, galintis pakeisti ne tik mūsų mitybos įpročius, bet ir onkologijos tyrimų kryptį.
Nuo seniai žinoma, kad sviestas nėra naudingas, bet ne iki galo suprasta
Dar 2016 m. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) paskelbė – per didelis kūno riebalų kiekis didina mažiausiai 13 rūšių vėžio riziką. Į šį sąrašą patenka krūties, storosios žarnos, kepenų ir daugelis kitų onkologinių ligų. Tačiau statistika rodo įdomų paradoksą: ne kiekvienas antsvorį turintis žmogus suserga, o tarp sergančiųjų pasitaiko ir lieknų žmonių. Tai reiškia, kad egzistuoja kiti, gilesni mechanizmai.
Prinstono Ludwig vėžio tyrimų instituto komanda nusprendė išsiaiškinti, ar svarbus ne tik riebalų kiekis, bet ir jų kilmė. Jie tyrė skirtumą tarp gyvūninės kilmės riebalų (sviesto, taukų, jautienos lajaus) ir augalinių aliejų (palmių, kokosų, alyvuogių).
Eksperimente dvi pelėms skirtos grupės gavo vienodą kalorijų kiekį, pasiekė tą patį kūno svorį, tačiau skyrėsi riebalų rūšis racione. Vėliau joms implantuotos įvairių vėžio rūšių – tarp jų storosios žarnos ir melanomos – ląstelės. Rezultatas buvo stulbinantis: gyvūniniai riebalai ženkliai pagreitino navikų augimą, o augaliniai tokio poveikio neturėjo.
Taip pat skaitykite
Kai imunitetas praranda ginklus
Mokslininkai atidžiau panagrinėjo imuninės sistemos veiklą. Paaiškėjo, kad gyvūniniai riebalai sukelia tam tikrų medžiagų – ilgųjų grandinių acilkarnitinų – kaupimąsi citotoksiniuose T limfocituose ir natūraliose žudikėse (NK ląstelėse). Šios medžiagos trikdo mitochondrijų – ląstelių energijos gamintojų – darbą. Silpnėjantis mitochondrijų aktyvumas reiškia, kad imuninės ląstelės praranda jėgas kovoti su naviku ir nustoja gaminti svarbų baltymą – interferoną gamma, kuris paprastai aktyvuoja vėžį naikinančius mechanizmus.
Kitaip tariant, gyvūniniai riebalai tarsi sabotuotų imunitetą iš vidaus, o navikas lieka be priežiūros. Augalinių riebalų gavusiose pelėse tokio efekto nefiksuota – mitochondrijos veikė normaliai, o imuninės ląstelės išliko aktyvios.
Įdomu tai, kad tyrime naudotas ir palmių aliejus aktyvavo c-Myc geną, kuris reguliuoja energijos panaudojimą NK ląstelėse, taip dar labiau stiprindamas jų aktyvumą.
Panašūs rezultatai ir su žmonėmis
Norėdami įsitikinti, kad tai ne tik pelių biologijos ypatumas, mokslininkai tyrė NK ląsteles, paimtas iš viršsvorį turėjusių žmonių. Rezultatai buvo bauginančiai panašūs – veikiamos gyvūninių riebalų metabolitų, šios ląstelės prarado gebėjimą naikinti vėžines ląsteles.
Tai reiškia, kad du žmonės, sveriantys tiek pat, gali turėti visiškai skirtingą atsparumą onkologinėms ligoms, priklausomai nuo to, ar jų racione dominuoja sviestas ir kiaulienos sprandinė, ar avokadas ir alyvuogių aliejus.
Kodėl tai svarbu kiekvienam
Šiandien daugelis žmonių, siekdami sveikesnės gyvensenos, pirmiausia skaičiuoja kalorijas ir riboja porcijų dydį. Tačiau šis tyrimas rodo, kad vien kalorijų kontrolė nėra pakankama – būtina atkreipti dėmesį į tai, iš kokių produktų gauname riebalus. Net žmogus, palaikantis normalų svorį, bet gaunantis daug gyvūninės kilmės riebalų, gali turėti susilpnėjusią imuninę sistemą ir didesnę riziką sirgti vėžiu.
Mokslininkai pabrėžia, kad nereikia visiškai atsisakyti gyvūninių riebalų, tačiau verta mažinti jų kiekį ir juos derinti su kokybiškais augaliniais aliejais. Alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai, linų sėmenys – tai riebalų šaltiniai, galintys palaikyti imuninės sistemos aktyvumą. Be to, šių produktų vartojimas gali prisidėti prie bendros organizmo sveikatos, mažinti uždegiminius procesus ir pagerinti širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą.
Prevencijos klausimas
Ar paprastas gyvūninių riebalų pakeitimas augaliniais gali neutralizuoti nutukimo poveikį vėžio rizikai? Vienareikšmio atsakymo dar nėra, tačiau tyrėjai įsitikinę, kad tokia mitybos korekcija galėtų tapti svarbia gydymo dalimi, ypač tiems, kurie jau kovoja su liga. Svorio mažinimas yra svarbus, tačiau ne mažiau svarbi ir suvartojamų riebalų kokybė.
Svarbu suprasti, kad riebalai nėra blogis savaime – jie būtini nervų sistemos veiklai, hormonų sintezei, vitaminų įsisavinimui. Tačiau jų šaltinis gali lemti, ar imunitetas išliks pasiruošęs kovoti su vėžio ląstelėmis.
Naujų gydymo strategijų pradžia
Šis tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Metabolism“, suteikia naują požiūrį į nutukimo ir vėžio sąsajas. Jis gali paskatinti kurti individualizuotas mitybos strategijas, kurios ne tik mažintų svorį, bet ir atkurtų imuninės sistemos kovinę parengtį. Jei iki šiol dauguma patarimų apsiribodavo kalorijų skaičiavimu, ateityje gydytojai gali vis daugiau dėmesio skirti riebalų kilmei.
Vienas dalykas aiškus – nuo to, kas atsiduria mūsų lėkštėje, priklauso ne tik kūno linijos, bet ir gyvenimo trukmė.
Šaltinis: newatlas.com
