Leonardas da Vinčis gimė 1452 metų balandžio 15 dieną Anchiano kaime – Vinci miesto priemiestyje, netoli Florencijos, Italijoje. Name, kuriame jis gimė, dabar yra muziejus. Ši vieta pritraukia lankytojus iš viso pasaulio, norinčius pažinti menininko vaikystę ir ankstyvąją aplinką, kuri formavo jo kūrybinį mąstymą.
Leonardo neturėjo pavardės ta prasme, kaip mes ją suprantame šiandien. Da Vinči reiškia „iš Vinči miesto“. Jo pilnas vardas yra Leonardo di ser Piero da Vinči, tai reiškia „Leonardas, pono Pierrot sūnus iš Vinči“. Tai parodo, kad tuo metu asmens identitetas dažnai buvo siejamas su gimtine, o ne su šeimos pavadinimu.
Jo tėvai buvo 25 metų notaras Pieras ir valstietė Katerina. Pirmuosius gyvenimo metus Leonardas praleido su mama. Jo tėvas netrukus vedė turtingą ir kilmingą moterį, tačiau ši santuoka buvo bevaikė, tad Pieras pasiėmė auginti savo trejų metų sūnų. Ši aplinka galėjo padėti Leonardui formuoti nepriklausomą mąstymą ir kūrybingą požiūrį į pasaulį.
Jaunystė ir mokymai
Jaunystėje Leonardas mokėsi įvairių dalykų, bet vėliau dauguma jų buvo palikti. Nepaisant įvairių pomėgių, jis niekada neatsisakė piešimo. Jo polinkis į piešimą buvo toks stiprus, kad tai tapo pagrindine jo saviraiškos forma, leidžiančia tyrinėti gamtos formas ir žmogaus anatomiją.
Taip pat skaitykite
Tėvas, įvertinęs sūnaus talentą, išrinko kelis jo piešinius ir nunešė juos savo draugui, tapytojui Andrea Verrocchio, kad šis pasakytų, ar Leonardas pasieks aukštumų šioje srityje. Verrocchio buvo sužavėtas jauno talento ir sutiko mokyti jį savo dirbtuvėse, kur Leonardo studijavo piešimą, chemiją, metalurgiją, darbą su metalu ir gipsu.
Vienas garsiausių jo jaunystės darbų buvo angelas paveiksle „Kristaus krikštas“. Verrocchio liepė Leonardui nupiešti vieną iš angelų, ir mažojo meistro kūrinys akivaizdžiai pranoko mokytojo lygį. Tai parodė Leonardą kaip talentingą menininką, turintį nepaprastą suvokimą apie proporcijas ir šviesos efektus.
Asmeninis gyvenimas ir požiūris į žmones
Leonardo da Vinčis kruopščiai slėpė savo asmeninį gyvenimą, todėl nėra patikimos informacijos apie jo romantinius santykius. Tačiau jo užrašai rodo, kad jis gilinosi į žmogaus elgesį ir psichologiją, tyrinėdamas jausmus bei tarpusavio santykius, kas padėjo jam kurti gyvas ir emocingas figūras savo paveiksluose.
Per gyvenimą Leonardas pasiekė nepaprastų rezultatų įvairiose srityse, dažnai lenkdamas savo laiką. Jis paliko tūkstančius užrašų ir piešinių apie anatomiją, kurie buvo mokslui naudingi šimtmečiais vėliau. Leonardas tyrinėjo žmogaus kūną su tokiu detalumu, kad jo darbai anatomijos srityje aplenkė laikmečio medicinos žinias net 300 metų.
Menas ir išradimai
Garsiausias jo paveikslas „Mona Lisa“ nutapytas ant medžio (tuopos) ir matmenys tik 77 × 53 cm. Šio paveikslo paslaptis slypi ne tik šypsenoje, bet ir akyse bei subtilioje spalvų harmonijoje, kuri iki šiol intriguoja meno istorikus.
Manoma, kad Leonardas buvo vegetaras ir vengė žalos gyvūnams. Tyrėjas Andrea Korsali rašė, kad jis „nevalgo nieko, kame yra kraujo ir nekenkia visiems gyviems padarams“. Be to, Leonardas dažnai per rinką nusipirkdavo paukščius ir juos paleisdavo į laisvę, parodydamas savo empatiją ir meilę gamtai.
Leonardo pomėgis maistui ir kulinarijos menui buvo ne mažiau svarbus nei menas ar mokslas. Jis eksperimentavo su daržovėmis ir estetiškai patiekė patiekalus, siekdamas sujungti skonį ir grožį. Jo troškiniai ir garnyrai dažnai tapdavo teismo svečių dėmesio centru.
Daugelis jo išradimų, tokių kaip dviračio eskizai, sraigtasparnio, kulkosvaidžio ar povandeninio laivo projektai, liko nežinomi visuomenei tol, kol XIX a. jų piešiniai buvo atrasti ir paskelbti. Šie išradimai atskleidžia Leonardą kaip novatorišką mąstytoją, kurio idėjos dažnai buvo priekyje savo laikmečio technologijų.
Leonardo kūryba tapybos srityje įnešė revoliuciją, ypač realizmo srityje. Jis pirmasis suprato, kad šviesa ore išsklaidyta, todėl kontūrai turėtų būti minkštinami, o spalvos maišomos subtiliai, kad vaizdas atrodytų natūraliai.
Paskutiniai gyvenimo metai
Paskutinius gyvenimo metus Leonardą globojo Prancūzijos karalius Pranciškus I savo pilyje. 1519 metų gegužės 2 dieną, būdamas 67 metų, jis mirė apsuptas savo studentų ir šedevrų Prancūzijoje. Jo palikimas išlieka neįkainojamas meno, mokslo ir kultūros pasauliui.
Leonardo da Vinčio gyvenimas liudija apie žmogaus gebėjimą jungti kūrybą ir mokslo žinias, siekiant suprasti pasaulį ir palikti jame amžiną pėdsaką. Jo darbai įkvepia menininkus, mokslininkus ir visus, kurie trokšta pažinti žmogaus kūrybinį potencialą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
