Mokslininkai ištyrė senovės žmonių kūdikių buteliukus ir padarė išvadą, kad jau bronzos amžiuje kūdikiai buvo anksti atjunkomi nuo motinos krūties. Tai išprovokavo staigų gyventojų skaičiaus augimą.
Bristolio universiteto mokslininkai ištyrė kūdikių buteliukus, iš kurių vaikai buvo maitinami prieš tris tūkstančius metų. Tai padėjo sužinoti, kuo ir kaip mūsų tolimi protėviai iš bronzos amžiaus maitino mažus vaikus. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature“.
Tai trys bronzos amžiaus kūdikių buteliukai. Iš jų kūdikiai buvo maitinami prieš 3 tūkstančius metų. Buteliukų snapeliai buvo pagaminti iš molio. Kai vaikai užaugdavo, iš šių butelių maitindavo senus žmones. Patys buteliukai, kaip ir šiais laikais, buvo kuriami kaip žaislai. Buvo dekoruojami gyvūnų atvaizdai arba patys buteliukai suformuoti taip, kad valgio metu būtų linksminamas vaikas. Ką gi, bet tyrimo rezultatus siurprizu pavadinti sunku.
Kūdikių maitinimo metodai ir ankstyvas primaitinimas
Vaikai buvo maitinami naminių gyvūnų pienu. Tai buvo karvių ir ožkų pienas, taip pat fermentuoti pieno produktai, panašūs į šiuolaikinius jogurtus. Buvo atrastas dar vienas labai įdomus dalykas! Paaiškėjo, kad papildomus maisto produktus kūdikiams pradėdavo duoti gana anksti – nuo šešių mėnesių amžiaus. Anksčiau mokslininkai manė, kad mažiausiai metus senovės žmonių kūdikiai buvo maitinami tik motinos pienu. Įdomu tai, kad ir šiuolaikiniams kūdikiams nuo šešių mėnesių rekomenduojama duoti papildomų maisto produktų.
Biologė Rebecca Gowland iš Durhamo universiteto mano, kad tokį ankstyvą primaitinimą galėjo lemti būtinybė – pavyzdžiui, motinai nepakako motinos pieno. Ir ne visi kūdikiai iš eilės buvo maitinami papildomai nuo šešių mėnesių.
Įdomu tai, kad šiuo laikotarpiu archeologai fiksuoja tikrą priešistorinį kūdikių bumą. Po kelių šimtų metų keliasdešimt ar kelių šimtų žmonių bendruomenės išaugo į tūkstančių žmonių gyvenvietes! Galbūt demografinį pakilimą lėmė tik tai, kad vaikai gana anksti pradėjo maitintis įprastu maistu.
Tai yra, kai kurie kūdikiai jau šešių mėnesių buvo atjunkyti nuo motinos krūties. Pirmiausia, tai išvadavo pačią motiną. Antra, tai padėjo situacijose, kai motina dėl vienų ar kitų priežasčių fiziškai negalėjo žindyti.
Senovės mitybos įpročiai ir jų poveikis sveikatai
Bronzos amžiaus žmonių gyvenimo būdas ir mityba buvo glaudžiai susiję su jų aplinka. Šiuo laikotarpiu žmonės vis dažniau vertėsi gyvulininkyste, todėl turėjo pastovų karvių, ožkų ir avių pieno šaltinį. Tai buvo ne tik maistas suaugusiesiems, bet ir vertingas kūdikių maitinimo šaltinis. Mokslininkai pažymi, kad tokia mityba, nors ir rizikinga dėl bakterijų, suteikdavo daugiau baltymų bei riebalų, reikalingų augimui.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad kai kuriuose buteliukuose buvo aptikti augaliniai riebalai ir net grūdų pėdsakai. Tai gali reikšti, kad kūdikiams buvo duodama tam tikra primityvi košė – galbūt susmulkintų grūdų ir pieno mišinys. Šis atradimas rodo, kad senovės žmonės jau tuomet eksperimentavo su maisto formomis, siekdami palengvinti atjunkymo procesą.
Motinos ir bendruomenės vaidmuo
Ankstyvas kūdikių maitinimas galėjo būti ir socialinis reiškinys. Kadangi moterys dažnai turėjo daug vaikų, bendruomenėms buvo svarbu, kad motinos kuo greičiau galėtų vėl pastoti. Ankstyvas kūdikio atjunkymas sutrumpindavo laikotarpį tarp gimdymų, o tai ilgainiui skatino populiacijos augimą.
Archeologai teigia, kad tokios praktikos galėjo atsirasti ir dėl kolektyvinio auklėjimo modelio – kai kūdikių priežiūra dalijosi kelios moterys. Taip mažyliai būdavo šeriami ne tik motinos pienu, bet ir tuo, ką galėjo pasiūlyti visa šeima ar gentis.
Kūdikių maitinimo reikšmė žmonijos raidai
Šie atradimai leidžia manyti, kad būtent mitybos pokyčiai turėjo didžiulę įtaką žmonijos evoliucijai. Ankstyvas atjunkymas nuo krūties sutrumpino laiką tarp gimdymų, todėl populiacijos ėmė augti greičiau nei bet kada anksčiau. Tai paskatino naujų gyvenviečių kūrimą, maisto gamybos plėtrą ir net socialinės hierarchijos formavimąsi.
Be to, tyrėjai pastebi, kad ankstyvas primaitinimas galėjo skatinti ir genetinę atranką – tie kūdikiai, kurie geriau toleravo karvės ar ožkos pieną, turėjo didesnes išgyvenimo galimybes. Tokiu būdu galėjo formuotis ir šiandien vis dar išlikę laktazės tolerancijos genai.
Senovės pamokos šiuolaikiniam žmogui
Šis tyrimas leidžia pažvelgti į dabartį kitu kampu. Šiuolaikiniai tėvai vis dar vadovaujasi rekomendacijomis primaitinimą pradėti nuo šešių mėnesių – būtent taip, kaip darydavo ir mūsų protėviai prieš tūkstančius metų. Tai rodo, kad kai kurios biologinės ir mitybos taisyklės yra universaliai naudingos, nepriklausomai nuo laikmečio.
Be to, archeologiniai atradimai primena, kad žmonių kūrybiškumas ir gebėjimas prisitaikyti buvo svarbiausias išlikimo veiksnys. Net paprasti moliniai buteliukai rodo, kaip anksti žmonės pradėjo rūpintis silpnesniais bendruomenės nariais – kūdikiais ir senoliais.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
