Kortizolis, dažnai vadinamas streso hormonu, yra vienas iš svarbiausių organizmo hormonų, turinčių didelę įtaką tiek mūsų energijos lygiui, tiek bendram savijautai. Nors jis dažnai siejamas su stresinėmis situacijomis, kortizolis atlieka ir daug kitų funkcijų – padeda reguliuoti medžiagų apykaitą, įtakoja uždegiminius procesus ir netgi vaidina svarbų vaidmenį imuninės sistemos veikloje. Kortizolio lygio pokyčiai per parą gali turėti didelės įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui, nuotaikai ir energijos lygiui.
Kortizolio lygis būna didžiausias po pabudimo
Moksliniai tyrimai rodo, kad kortizolio lygis dažniausiai pasiekia aukščiausią tašką praėjus 30–45 minutėms po pabudimo. Šis reiškinys vadinamas kortizolio pabudimo reakcija, kurios metu hormono kiekis gali padidėti net 50–150 procentų.
Būtent šis kortizolio šuolis padeda organizmui pabusti, mobilizuoti energijos atsargas ir pagerinti dėmesio koncentraciją ryte. Tai natūralus mechanizmas, leidžiantis kūnui pasiruošti dienos veikloms.
Kaip miego sutrikimai veikia kortizolio ritmą
Žmonėms, kurie dirba naktinį darbą arba dažnai susiduria su miego sutrikimais, kortizolio pabudimo reakcija gali būti silpnesnė. Tokiais atvejais rytais jaučiamas nuovargis, energijos stoka ir sunkesnis susikaupimas. Netaisyklingas miego režimas gali išbalansuoti natūralų kortizolio ritmą ir turėti ilgalaikį poveikį bendrai savijautai.
Taip pat skaitykite
Kaip kortizolio lygis keičiasi dienos eigoje
Po rytinio piko kortizolio lygis palaipsniui mažėja. Dažnai pastebimas ryškesnis kritimas apie 15 valandą po pietų. Žemiausią lygį kortizolis pasiekia apie vidurnaktį, kai organizmas ilsisi ir vyksta audinių atsinaujinimo procesai. Toks paros ritmas yra itin svarbus kokybiškam miegui, hormonų pusiausvyrai ir imuninės sistemos veiklai.
Kas dar gali sukelti kortizolio šuolius dienos metu
Kortizolio lygis gali padidėti ir dėl fizinio ar emocinio streso, nepriklausomai nuo paros laiko. Įtemptos situacijos, ligos, traumų atvejai, ar net ilgos darbo valandos gali sukelti papildomą kortizolio išsiskyrimą, nes šis hormonas padeda organizmui prisitaikyti prie išorinių stresorių. Kortizolis taip pat padeda organizmui kovoti su uždegiminiais procesais ir aktyvinti imuninę sistemą.
Emocinis stresas, pavyzdžiui, konfliktai darbe ar šeimoje, gali smarkiai padidinti kortizolio lygį, kuris, ilgainiui, gali sukelti sveikatos sutrikimų, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis, svorio augimas ir net depresija. Todėl svarbu ne tik susidoroti su stresu, bet ir vengti ilgalaikio pernelyg aukšto kortizolio kiekio.
Kokie požymiai gali rodyti padidėjusį kortizolio lygį
Ilgą laiką išliekantis aukštas kortizolio lygis gali turėti neigiamų pasekmių. Dažniausiai pastebimas svorio augimas, riebalų kaupimasis kaklo srityje ar tarp menčių, lengvas mėlynių atsiradimas ir raumenų silpnumas.
Pastebėjus tokius simptomus, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir atlikti kortizolio lygio tyrimą.
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
