Rasoja langai? Ant sienų kampuose pastebėjai tamsias dėmes? Tikėtina, kad darai tą pačią klaidą, kurią daro dauguma. Netinkamas buto vėdinimas žiemą sukuria idealias sąlygas pelėsiui atsirasti. Ir tai daug rimčiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pelėsio sporos ore gali sukelti galvos skausmą, kvėpavimo sutrikimus, alergiją ir net astmą. Gera žinia – šią problemą išspręsti paprasčiau, nei manai.
Žiemą daugelis vengia atidaryti langus. Šalta, drėgna, nenori leisti šilumos. Tačiau būtent toks elgesys sukuria užburtą ratą. Drėgmė neturi kur dingti ir pradeda kauptis ant šalčiausių paviršių – langų ir sienų. Iš pradžių pamatai tik vandens lašus. Vėliau atsiranda pilkos ar juodos dėmės. Tai jau pelėsis.
Kodėl šaltas oras yra tavo draugas
Tai gali skambėti paradoksaliai, bet šaltas lauko oras yra labai sausas. Jis turi minimalų drėgmės kiekį. Todėl žiemą vėdinti būtina, tik daryti tai reikia trumpai ir intensyviai. Specialistai rekomenduoja atidaryti langus 5–10 minučių. Kai lauko temperatūra žemiau nulio – pakanka vos 5 minučių. Esant 0–10 laipsnių – apie 10 minučių. Virš 10 laipsnių – galima vėdinti iki 15 minučių.
Svarbus ir vėdinimo dažnumas. Idealiu atveju tai daryti reikėtų 3–5 kartus per dieną. Jei visą dieną dirbi, pakaks ir mažiau kartų. Tačiau yra vienas privalomas momentas – rytas. Iškart po pabudimo miegamajame drėgmės lygis yra aukščiausias. Per naktį žmogus iškvėpuoja apie pusę litro drėgmės. Ji kaupiasi ore ir ant paviršių. Todėl pirmasis veiksmas ryte turėtų būti lango atidarymas.
Efektyviausias būdas – sukurti skersvėjį. Atidaryk langus priešingose namo pusėse bent kelioms minutėms. Taip oras pasikeis greičiau ir efektyviau nei tiesiog pravertus vieną langą.
Dažniausios klaidos, kurias darome
Viena didžiausių klaidų – nevėdinti patalpų be langų. Vonios kambariai, sandėliukai, drabužinės, skalbyklos – šiose erdvėse drėgmė kaupiasi ypač greitai. Sprendimas paprastas: atidaryk langą gretimame kambaryje ir palik vonios duris atviras bent keliolikai minučių. Tai leis orui cirkuliuoti.
Kita problema – užkimštos ventiliacijos angos. Daugelis net nežino, kad jas reikia reguliariai valyti. Dulkės ir voratinkliai ilgainiui paverčia angas nepralaidžiomis. Tai ypač aktualu, jei angose įmontuoti tankūs sieteliai nuo vabzdžių. Patikrinti ventiliacijos veikimą gali kiekvienas. Uždek žvakę ir priartink prie angos. Jei liepsna traukiasi link angos – viskas gerai. Jei stovi vietoje ar pučiama atgal – ventiliacija neveikia.
Tyrimai rodo, kad patalpų oras gali būti net 10 kartų labiau užterštas nei lauko oras. Maisto gaminimas, valymas, net kvėpavimas išskiria teršalus. Vėdinimas yra pagrindinis būdas juos pašalinti.
Kritinė drėgmės riba
Kiekvienas butas turi skirtingą drėgmės lygį. Naujuose namuose ventiliacija paprastai geresnė, tačiau žiemą jos gali nepakakti. Senuose blokiniuose namuose oro apytaka geresnė, bet ir drėgmės dažnai daugiau. O vonios kambariai be langų – tai atskira rizikos zona.
Specialistai rekomenduoja įsigyti higrometrą – drėgmės matuoklį. Jis kainuoja vos keliolika eurų, bet padeda kontroliuoti situaciją. Optimali patalpų drėgmė turėtų būti 40–60 procentų. Žiemą rekomenduojama laikytis 40–50 procentų. Jei drėgmė viršija 60 procentų – laikas vėdinti. Temperatūra namuose neturėtų nukristi žemiau 18 laipsnių.
Kai drėgmė nuolat viršija 60 procentų, prasideda problemos. Atsiranda drėgnos dėmės ant sienų, nemalonūs kvapai, gali pradėti klibėti parketlentės. Medis ypač jautriai reaguoja į drėgmę. Mediniai langai, durys, baldai – visa tai kenčia nuo per didelio oro drėgnumo.
Ką dar galima padaryti
Pirmiausia, nedžiovink skalbinių mažuose kambariuose. Kiekvienas džiūstantis skalbinių kilogramas išskiria maždaug litrą vandens į orą. Jei neturi galimybės džiovinti lauke ar džiovyklėje, bent jau atidaryk langą toje patalpoje.
Taip pat skaitykite
Po kiekvieno maisto gaminimo įjunk gartraukį ir atidaryk langą. Virtuvėje susikaupia daugybė garų, kurie vėliau virsta kondensatu ant langų ir sienų. Taip pat patikrink, ar gartraukis tinkamai prijungtas prie ventiliacijos kanalo.
Atitrauk baldus nuo sienų. Net keli centimetrai tarpo leidžia orui cirkuliuoti ir neleidžia drėgmei kauptis už spintos ar sofos. Neuždenk radiatorių sunkiomis užuolaidomis – tai trukdo šilumai sklisti ir sukuria šaltas zonas, kuriose kaupiasi drėgmė.
Naujakuriams specialistai pataria pirmaisiais metais neužstatyti kampų. Naujos statybos namuose drėgmė iš konstrukcijų dar nėra iki galo pasišalinusi. Palik laisvos erdvės ir reguliariai tikrink, ar kampai švarūs.
Pelėsis jau atsirado – ką daryti?
Jei pelėsis jau matomas, vien vėdinimo nepakaks. Pirmiausia pašalink priežastį – sureguliuok drėgmę ir užtikrink tinkamą ventiliaciją. Pelėsio pažeistus paviršius reikia nuvalyti specialiomis priemonėmis. Stipriai pažeistus drabužius ar daiktus gali tekti išmesti.
Prevencija visada geriau nei gydymas. Reguliarus vėdinimas, veikianti ventiliacija, kontroliuojamas drėgmės lygis – tai trys ramsčiai, ant kurių laikosi sveikas mikroklimatas namuose. Šios paprastos taisyklės apsaugos tavo namus nuo pelėsio, o tave – nuo sveikatos problemų.
Drėgmės surinktuvas gali būti geras sprendimas mažesnėms patalpoms, pavyzdžiui, voniai ar sandėliukui. Jis sugeria perteklinę drėgmę ir apsaugo nuo pelėsio atsiradimo. Tačiau tai neturėtų pakeisti reguliaraus vėdinimo – tik jį papildyti.
Atmink: pelėsis ant sienų nėra vien estetinė problema. Tai signalas, kad kažkas negerai su tavo namų mikroklimatu. Ir dažniausiai tai reiškia vieną – vėdini per retai arba neteisingai. Laikas tai pakeisti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
