Žmonėms patinka rekordai. Aukščiausias, didžiausias, seniausias – tokie superliatyvai leidžia trumpam prisiliesti prie amžinybės. Ne išimtis ir medžiai. Dažnai sakome „seniausias medis pasaulyje“ tarsi tai būtų vienas konkretus kamienas, kurį galima nufotografuoti ir pažymėti žemėlapyje. Tačiau mokslas šią istoriją pasakoja kur kas sudėtingiau – ir įdomiau. Pasirodo, kai kurie medžiai „prisimena“ laikus, kai dar nebuvo piramidžių, rašto ar net žemdirbystės. O dar labiau stebina tai, kad vienas iš rekordų visai ne taip toli nuo mūsų.
Kas iš tikrųjų yra „vienas medis“?
Pirmasis klausimas, su kuriuo susiduria mokslininkai, skamba paprastai, bet yra klastingas: ką laikyti vienu medžiu? Ar tai vienas kamienas, augantis nuo sudygimo iki mirties? O gal tai šaknų sistema, kuri gali gyvuoti tūkstančius metų, nuolat „atnaujindama“ savo antžemines dalis?
Nuo šio apibrėžimo priklauso ir atsakymas į klausimą, kas yra seniausias medis pasaulyje. Todėl dendrologai ir botanikai dažniausiai kalba apie kelias skirtingas kategorijas – ir kiekviena jų turi savo rekordininką.
Seniausias vienas kamienas pasaulyje
Jei laikysimės intuityvios taisyklės „vienas medis = vienas kamienas“, ilgą laiką rekordai priklauso ilgaamžėms pušims (Pinus longaeva), augančioms Baltuosiuose kalnuose Kalifornijoje. Garsiausias iš jų – Metušelė, medis, kurio vardas tapo ilgaamžiškumo sinonimu.
Jo amžius pirmą kartą buvo nustatytas 1957 metais ir siekė 4 723 metus. Vėlesni tyrimai šį skaičių dar padidino – 2012 metais mokslininkai nurodė apie 4 845 metus. Tai reiškia, kad Metušelė sudygo apie 2832 metus prieš mūsų erą, kai Egipte dar tik buvo statomos didžiosios piramidės.
Įdomu tai, kad tiksli šio medžio augimo vieta iki šiol slepiama. Sprendimas priimtas sąmoningai – siekiant apsaugoti medį nuo vandalizmo ir pernelyg intensyvaus turizmo. Be to, šiandien jau žinoma, kad toje pačioje kalnų grandinėje auga ir dar senesnis, tačiau bevardis ilgaamžės pušies egzempliorius, kurio amžius viršija 5 000 metų.
Istorija turi ir tragišką puslapį – Nevadoje augusi Prometėjo pušis buvo nukirsta 1964 metais mokslinių tyrimų metu. Tik vėliau paaiškėjo, kad medis buvo vyresnis nei 4 800 metų. Šis atvejis tapo pamoka visai mokslo bendruomenei.
Medžiai, kurie „miršta“, bet nemiršta
Antroji kategorija dar labiau stebina. Tai medžiai, kurie atsinaujina vegetatyviai. Jų kamienai gali būti vos kelių šimtų metų amžiaus, tačiau pati šaknų sistema gyvuoja tūkstantmečius.
Klasikinis pavyzdys – Old Tjikko eglė, auganti Švedijoje. Iš pirmo žvilgsnio tai niekuo neišsiskiriantis medis, tačiau radioaktyviosios anglies tyrimai atskleidė stulbinančią tiesą: jos šaknų sistemai yra apie 9 550 metų. Tai reiškia, kad tas pats organizmas egzistuoja dar nuo laikų, kai ledynai tik traukėsi iš Šiaurės Europos.
Tokie medžiai gyvena savotišku „krūmo principu“. Vėjas, sniegas ar šaltis nulaužia kamienus, tačiau šaknys išlieka gyvos ir išaugina naujus ūglius. Botaniškai tai vis dar tas pats organizmas, tik nuolat keičiantis savo išvaizdą.
Pando – kai visas miškas yra vienas medis
Kai į sąrašą įtraukiamos genetinės kolonijos, skaičiai tampa beveik neįtikėtini. Ryškiausias pavyzdys – Pando, milžiniška drebulės kolonija Jutoje.
Ši sistema užima apie 43 hektarus ir susideda iš maždaug 47 000 kamienų. Tačiau genetiškai tai vienas medis, sujungtas bendra šaknų sistema. Skaičiuojama, kad Pando amžius gali siekti nuo 16 000 iki net 80 000 metų.
Taip pat skaitykite
Dėl to Pando dažnai apibūdinamas kaip:
– vienas didžiausių žinomų gyvų organizmų Žemėje (jo masė vertinama apie 6 000 tonų),
– viena seniausių gyvų augalinių sistemų planetoje, nors atskiri kamienai nuolat keičiasi.
Ar tai seniausias medis pasaulyje? Atsakymas priklauso nuo to, ar visą koloniją laikome vienu medžiu. Mokslas čia palieka vietos interpretacijoms.
Seniausias medis Lenkijoje – netoli mūsų
O kaip atrodo šie rekordai mūsų regiono kontekste? Oficialiai seniausiu medžiu Lenkijoje laikomas Henryków kukmedis (Taxus baccata), augantis Henryków Lubański vietovėje Žemutinėje Silezijoje.
Dendrologų vertinimu, šiam medžiui daugiau nei 1 270 metų. Tai reiškia, kad jis pradėjo augti dar iki Lenkijos krikšto. Kukmedis yra apie 10,5 metro aukščio, o jo kamienas per šimtmečius patyrė daugybę sužalojimų – nuo audrų ir karų iki XIX amžiaus kardų kirčių. Nepaisant to, medis iki šiol gyvas, nors ir stipriai deformuotas. Nuo 1992 metų jis saugomas kaip gamtos paminklas.
Verta paminėti ir tai, kad garsusis Bartekas ąžuolas, dažnai minimas mokykliniuose vadovėliuose, nebelaikomas seniausiu. Naujausi tyrimai rodo, kad jam „tik“ apie 600–700 metų.
Perspektyva, kuri keičia mastelį
Pamatyti Metušelę ar Pando daugumai žmonių liks nepasiekiama svajone. Tačiau Henryków kukmedis – reali savaitgalio kelionės kryptis. Ir net jei šie medžiai atrodo kaip gamtos įdomybės, jie suteikia labai aiškią perspektyvą: mūsų gyvenimai, su visais rūpesčiais ir planais, jiems tėra keli papildomi rievės žiedai.
