Miegas – viena paslaptingiausių žmogaus būsenų. Kasnakt atsiskiriame nuo išorinio pasaulio, tarsi trumpam išnyktume, kad grįžtume atsinaujinę. Nenuostabu, kad per šimtmečius šis reiškinys apaugo mitais – nuo „mirtinai“ pavojingo sporto prieš miegą iki šiurpaus įsitikinimo, kad miegodami praryjame vorus. Šiandien mokslas šiuos mitus griauna, atskleisdamas, kas iš tiesų vyksta, kai mūsų kūnas ilsisi.
Miegas – ne pasaka, o biologinis stebuklas
Miegas nėra pasyvus procesas. Tai – sudėtingas biologinis mechanizmas, kuris leidžia smegenims tvarkyti dienos įspūdžius, atstatyti audinius ir reguliuoti hormonų pusiausvyrą. Būtent todėl prastas miegas ilgainiui siejamas su depresija, nutukimu ar net širdies ligomis. Vis dėlto net ir šiais laikais daugelis tiki klaidingais įsitikinimais, kurie ne tik kelia bereikalingą nerimą, bet ir gali pakenkti miego kokybei.
Mitas Nr. 1: „Sportas vakare – miego priešas“
Kiek kartų teko girdėti, kad vakarinis sportas sutrikdo miegą, nes organizmas „įkaista“ ir negali nusiraminti? Tiesa tokia – šis įsitikinimas tėra mitas. Nacionalinio miego fondo žurnale Sleep Health publikuotas tyrimas parodė, kad net intensyvios treniruotės prieš miegą neturi neigiamo poveikio daugumai žmonių.
Miego tyrėja dr. Rebecca Robbins iš Niujorko universiteto pabrėžia: „Remiantis apklausomis ir eksperimentais, vakarinis sportas netrikdo miego. Priešingai – jis gali padėti greičiau užmigti ir pagerinti bendrą miego kokybę.“
Taip pat skaitykite
Žinoma, jei žmogus po treniruotės jaučiasi fiziškai pervargęs ar emociškai įsitempęs, tai gali trukdyti atsipalaiduoti. Tačiau kaltinti patį sportą būtų klaida – miegas ir judėjimas dažnai eina koja kojon.
Mitas Nr. 2: „Vynas prieš miegą padeda geriau pailsėti“
Ne vienas tiki, kad taurė vyno prieš miegą – puikus būdas „atsijungti“. Tiesa, alkoholis iš tiesų trumpam padeda greičiau užmigti, tačiau jis stipriai ardo miego struktūrą. Miego medicinos specialistė dr. Nancy Foldvary-Shafer iš Klivlando klinikos aiškina: „Alkoholis sukelia miego fragmentaciją – smegenys naktį kelis kartus prabunda, nors žmogus to nepastebi. Dėl to sutrumpėja REM miego fazės, o poilsis tampa paviršutiniškas.“
Kitaip tariant, nors alkoholis veikia kaip trumpalaikis migdomasis, jis neleidžia pasiekti gilaus, atkuriamojo miego. Todėl ryte dažnai juntamas nuovargis, dirglumas ir „sunkios galvos“ pojūtis, net jei miegojote aštuonias valandas.
Mitas Nr. 3: „Jei sapnuoji – miegojai blogai“
Kai kas įsitikinęs, kad sapnai – ženklas, jog miegas buvo neramus. Kiti, priešingai, džiaugiasi sapnais manydami, kad tai geras poilsio ženklas. Mokslas sako: abi šios nuomonės klaidingos.
Tyrimai rodo, kad sapnų prisiminimas priklauso nuo daugelio veiksnių – ne tik nuo miego kokybės. Žmogus gali atsiminti sapną tiek todėl, kad turėjo pakankamai REM miego, tiek todėl, kad ši fazė buvo sutrikdyta. Sleep Health mokslininkai pažymi, jog sapnų tyrimai atliekami arba vedant sapnų dienoraščius, arba pažadinant dalyvius REM fazėje. Tai rodo, kad sapnų prisiminimas yra labiau smegenų sužadinimo nei miego kokybės klausimas.
Taigi, jei ryte prisimeni sapną, tai nereiškia nei gero, nei blogo miego – tiesiog tavo smegenys buvo aktyvios tam tikru momentu.
Mitas Nr. 4: „Miegodami praryjame vorus“
Bene labiausiai paplitęs internetinis košmaras – įsitikinimas, kad žmogus per metus praryja kelis vorus. Šis mitas egzistuoja jau dešimtmečius, tačiau Sleep Foundation mokslininkai tvirtina: nėra nė vieno patvirtinto atvejo, kai taip būtų įvykę.
Kodėl tai neįmanoma? Pirmiausia – dauguma žmonių miega užsimerkę ir užčiaupę burną. Antra, vorai instinktyviai vengia žmonių vibracijų ir kvapo. Trečia, miegant mūsų refleksai veikia: jei kas nors prisiliestų prie veido ar lūpų, mes iškart sujudėtume. Tad šansai praryti vorą – praktiškai nuliniai. Tai vienas iš tų mitų, kurie puikiai tinka siaubo istorijoms, bet nieko bendra neturi su realybe.
Šviesos įtaka miegui: naktinė lempa – nematomas priešas
Beje, naujausi tyrimai rodo, kad miegas visiškoje tamsoje gali net sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Naktį įjungta šviesa trikdo melatonino gamybą – tai hormonas, kuris reguliuoja mūsų cirkadinius ritmus. Sutrikus šiam ciklui, organizmas išskiria daugiau streso hormonų, didėja kraujospūdis ir širdies ritmas.
Tad geriausia investicija į sveikatą – ne naujas čiužinys, o paprasta tamsa.
Mokslas prieš mitus
Miegas dažnai atrodo kaip magija, tačiau už jo slypi tiksli biologija. Šiandien, kai informacijos srautas kupinas klaidinančių „patarimų“, verta remtis mokslo faktais, o ne internetiniais gandais. Sportas vakare – ne nuodėmė. Vynas – ne miego draugas. Sapnai – nei ženklas, nei pranašystė. O vorai, laimei, lieka savo kampuose.
Ramybė naktį prasideda ne nuo naujos pagalvės ar ritualo, o nuo žinojimo, kas iš tiesų vyksta mūsų kūne. Kai išsivadavome iš mitų, miegas tampa tuo, kuo jis turėtų būti – natūraliu poilsiu, o ne nerimo šaltiniu.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
