Depresija – viena labiausiai paplitusių psichikos ligų pasaulyje. Ji paveikia milijonus žmonių, tačiau daugelis net neįtaria, kad jų kūne vykstantys procesai gali būti tiesiogiai susiję su nuotaika ir motyvacija. Pastarųjų metų tyrimai atskleidė stulbinančią jungtį tarp lėtinio uždegimo organizme ir depresijos simptomų. Šis atradimas gali iš esmės pakeisti depresijos gydymo būdus.
Apie 30 procentų žmonių, sergančių depresija, nepasiduoda standartiniams antidepresantams. Tai reiškia, kad tradiciniai vaistai paprasčiausiai neveikia daliai pacientų. Mokslininkai ilgai ieškojo atsakymo, kodėl taip nutinka. Dabar jie mano radę vieną iš pagrindinių priežasčių – lėtinį uždegimą organizme.
Uždegimas ir smegenys: paslėpta jungtis
Nuo devintojo dešimtmečio mokslininkai stebėjo ryšį tarp depresijos ir uždegimo. Tačiau priežastingumo klausimas ilgai liko neatsakytas. Ar lėtinis skausmas ir nuovargis, kuriuos sukelia uždegimas, veda prie depresijos? O gal pati depresija sukelia uždegimines reakcijas kūne? Naujausi tyrimai rodo, kad šis ryšys veikia abiem kryptimis.
Kai organizme vyksta uždegimas, išsiskiria tam tikri baltymai, vadinami citokinais. Tarp jų ypač svarbūs yra C-reaktyvusis baltymas, naviko nekrozės faktorius alfa ir interleukinas-6. Šios medžiagos gali prasiskverbti į smegenis ir paveikti neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, gamybą. Būtent šie neurotransmiteriai atsakingi už nuotaiką, motyvaciją ir pasitenkinimo jausmą.
2024 metų rugsėjį Emory universiteto mokslininkai paskelbė svarbų atradimą. Jie tyrė vaistą infliksimabą, kuris paprastai naudojamas reumatoidiniam artritui gydyti. Tyrimo metu 42 depresiją turintys pacientai buvo stebimi dvi savaites po vaisto dozės. Rezultatai buvo įspūdingi – pacientai, gavę vaistą, rodė didesnį norą dėti pastangas siekiant atlygių. Tai pirmas tyrimas, įrodantis tiesioginį uždegimo slopinimo poveikį motyvacijai.

Vaikystės traumos ir ilgalaikis poveikis
Naujausios metaanalizės atskleidė dar vieną svarbią detalę. Vaikystėje patirtos traumos padidina riziką susirgti depresija suaugus. Karaliaus koledžo Londone mokslininkai nustatė, kad prievartą ar aplaidumą patyrę vaikai turi padidėjusius uždegimo rodiklius net trečiajame gyvenimo dešimtmetyje.
Ši jungtis paaiškina, kodėl kai kurie pacientai yra atsparesni tradiciniams gydymo metodams. Jų depresija turi biologinį uždegimo pagrindą, kurio antidepresantai tiesiog nepasiekia. Būtent todėl mokslininkai dabar ieško būdų nustatyti uždegiminio tipo depresiją ir gydyti ją tikslingai.
Nauji gydymo metodai: viltis milijonams
2025 metų balandį paskelbta metaanalizė tyrė priešuždegiminių vaistų poveikį vyresniems suaugusiems. Analizuoti 31 atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai. Rezultatai parodė, kad priešuždegiminis gydymas gali būti naudingesnis nei placebas tiek depresijos simptomus patiriantiems, tiek jų neturintiems vyresniems žmonėms.
Mass General Brigham ligoninės tyrėjai atliko sisteminę apžvalgą ir nustatė, kad priešuždegiminis gydymas reikšmingai sumažino depresijos simptomų sunkumą. Jis taip pat palengvino anhedoniją – nesugebėjimą patirti malonumą. Tai vienas iš sunkiausiai gydomų depresijos simptomų.
Tarp perspektyvių vaistų – celekoksibas, selektyvus COX-2 inhibitorius. Ankstyvieji klinikiniai tyrimai rodo, kad jis gali padėti tradicinei antidepresantų terapijai. Taip pat tiriamas ketaminas, kuris, be greito antidepresinio poveikio, pasižymi ir priešuždegiminėmis savybėmis.

Lietuvos situacija kelia susirūpinimą
Europos Sąjungoje depresija paveikia daugiau nei 6 procentus gyventojų. Lietuvoje situacija ypatinga. Pasak Eurostat duomenų, apie 7 procentai lietuvių patiria lėtinę depresiją. Tai atitinka ES vidurkį, tačiau kitos statistikos yra nerimą keliančios.
Lietuva jau daugelį metų pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių. Šalyje kasmet užfiksuojama apie 23 savižudybės 100 000 gyventojų, kai ES vidurkis yra maždaug 12. 2023 metų duomenimis, daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų pranešė patyrę emocinių ar psichologinių problemų per pastaruosius metus.
Depresijos paplitimas Lietuvoje augo – nuo 15 atvejų 1000 gyventojų 2011 metais iki 24 atvejų 2019 metais. Specialistai įspėja, kad tikrasis skaičius gali būti dar didesnis. Daugelis lietuvių vengia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus dėl stigmos.
Ką galime padaryti jau šiandien?
Nors mokslas vis dar tyrinėja uždegimo ir depresijos ryšį, kai kurie žingsniai yra aiškūs. Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti lėtinį uždegimą organizme. Reguliarus fizinis aktyvumas, miegas ir subalansuota mityba – tai trys pagrindiniai ramsčiai.
Omega-3 riebalų rūgštys, randamos žuvyje, taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Kai kurie tyrimai rodo, kad jos gali papildyti depresijos gydymą. Tačiau svarbiausia – neignoruoti simptomų ir kreiptis pagalbos.
COVID-19 pandemija dar labiau pabrėžė uždegimo ir psichikos sveikatos ryšį. Daugiau nei 30 procentų persirgusių COVID-19 patyrė depresijos simptomus po viruso išnykimo. Jų kraujyje buvo nustatyti padidėję uždegimo žymenų lygiai.
Mokslas sparčiai žengia pirmyn. Galbūt jau netrukus gydytojai galės nustatyti, ar paciento depresija yra susijusi su uždegimo procesu. Tuomet gydymas taps tikslinis ir veiksmingesnis. Kol kas svarbiausia – suprasti, kad depresija nėra vien tik „galvoje”. Tai sudėtinga liga, turinti biologinį pagrindą, ir ją galima gydyti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva