Kalėdinės depresijos priežastys ir simptomai
Kalėdinė depresija arba Holiday Blues yra subjektyvus nuotaikos pablogėjimas tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Nors moksliniai tyrimai nepatvirtina šio reiškinio egzistavimo hospitalizacijų statistikoje, daugelis žmonių tikrai patiria nuotaikos nuosmukį šiuo laikotarpiu.
Problema paveiks ne tik vyresnius ar vienišus žmones. Vis dažniau ji paveiks tuos, kurie teoriškai turėtų džiaugtis Kalėdomis. Pagrindinės priežastys – perdėtas prieškalėdinis sąmyšis, nepagrįsti lūkesčiai ir tobulybės siekis, kurį mums bruka socialiniai tinklai.
Rudens-žiemos aura su mažu saulės kiekiu gali paveikti net tuos, kurie nėra linkę į sezoninį afektinį sutrikimą. Stiprus ir lėtinis stresas šiuo laikotarpiu formuoja nuotaikos pablogėjimą.
Stresas gruodžio mėnesį ir jo poveikis sveikatai
Stresas yra natūralus organizmo atsakas į stresorius. Berkelio universiteto profesorius Robertas Lazarusas pastebėjo, kad didžioji dalis streso vyksta mūsų galvoje ir yra mūsų santykio su aplinka rezultatas. Tai nebūtinai turi būti žala, grėsmė ar netektis – gali būti ir įprastas iššūkis.
Kai žmogus suvokia, kad neturi išteklių susidoroti su kažkuo, tada stresas intensyvėja. Vienišiems žmonėms tai ypač akivaizdu – jie jaučiasi turintys susidoroti su viskuo vieni. Toks stresas kenkia sveikatai, nes kyla iš bejėgiškumo jausmo.
Gruodis yra laikotarpis, kai psichoterapeutai turi daugiausiai darbo. Tai periodas, kuris yra ypač aukštas streso skalėje. Žmonės jaučiasi perkrauti, per daug stimuliuojami ir nesuprasit. Dažnai pakanka tiesiog išklausyti kitą žmogų.
Šeimos susibūrimai kaip streso šaltinis
1980 metų tyrime, kuriame dalyvavo 420 žmonių, buvo klausiama apie jausmus dėl švenčių. Trys dažniausi terminai buvo vienišumas, nerimas ir bejėgiškumas. Žmonės tikėjo, kad visi kiti mėgaujasi Kalėdomis ir funkcionuoja sveikuose šeimos santykiuose.
Socialinių tinklų amžiuje ši problema tik stiprėja. Mus bombarduoja nerealūs vaizdai, kurie neatlaikys palyginimo su mūsų tikrove. Šių nevalingų palyginimų pasekmė – savijautos pablogėjimas ir negebėjimas pajusti Kalėdų džiaugsmo.
Vienoje tyrimų apie savijautą Kalėdų metu stresą keliančių faktorių šeimos susibūrimai užima pirmąsias pozicijas. Skausmus keliantys linkėjimai, betaktiški klausimai ir net pykčio protrūkiai prie stalo – tai gali patirti kiekvienas.
Smėlio kartos moterų iššūkiai švenčių metu
Smėlio karta – tai apie 50 metų moterys, kurios viena vertus turi visus namų rūpesčius, nes yra išmokytos nepriklausomybės ir neprašyti pagalbos. Joms tenka rūpintis paaugliais vaikais ir vyresniais tėvais, kuriems reikia priežiūros.
Jos pačios susiduria su profesiniais iššūkiais, kad išliktų darbo rinkoje, ką nors įrodytų, kai jau jaučia jaunų konkurentų kvėpavimą už nugaros. Galiausiai tai menopauzės metas, formos nuosmukis – ir kaip rodo tyrimai – milžiniškas spaudimas bei stresas.
Gruodžio mėnesį dar pridedami priverstiniai susitikimai su šeima, nepatogūs klausimai ir savo vienišumo suvokimas, kai šeima mūsų nesupranta arba jos neturime. Metų pabaiga yra laiko apibendrinimo ir balanso metas – tai gali būti nepatogu.
Atspindžio reiškinys ir sausio statistika
Paradoksalu, bet švenčių metu psichikos problemos nėra pagrindinė hospitalizacijos priežastis. Paaiškėja, kad ne Kalėdos, o sausio pradžia atneša statistikos augimą psichiatrijos skyriuose. Mokslas tai vadina atspindžio reiškiniu.
Tai rodo, kad daugelis žmonių tikrai jaučia nuotaikos sumažėjimą švenčių metu, bet šiuo laikotarpiu nesikreipia profesionalios pagalbos. Sausis yra mėnuo su aukščiausiu skubios psichiatrinės pagalbos lygiu.
Dauguma sezoninių nuosmukių ir depresijų nereikalauja didžiulio gydymo ar terapijos. Žmonėms reikia būti išgirstiems, laiko, supratimo. Svarbiausia – išklausyti kitą žmogų ir suteikti jam reikiamą dėmesį.
Nuotraukos asociatyvinės © Ideogram @ Midjourney
