Pastarosios dienos tapo lemiamu momentu dabartiniame kare tarp Ukrainos ir Rusijos. Ukraina ėmėsi itin plataus masto dronų atakų prieš strategiškai svarbius objektus Rusijos gilumoje – nuo naftos perdirbimo gamyklų iki karinės pramonės ir energetikos centrų. Šie smūgiai vykdomi nebe pasienio regionuose, o tūkstančius kilometrų nuo fronto linijos, parodant, kad Kyjivas jau geba veikti pačiame Rusijos širdyje.
Per vos kelias dienas buvo užfiksuota daugiau nei dešimt didžiulių gaisrų įvairiuose regionuose – nuo Leningrado srities iki Vakarų Sibiro. Rusijos valdžia skuba gesinti liepsnas, bet padariniai – milžiniški: sustabdytos gamyklos, paralyžiuota logistika, sutrikusi degalų gamyba ir milžiniški finansiniai nuostoliai.
Kiršių gamyklos ataka: smūgis Rusijos energetikos stuburui
Vienas didžiausių smūgių buvo suduotas naktį iš spalio 6-osios į 7-ąją, kai Ukrainos bepiločiai orlaiviai pataikė į Kiršių (Kirishi) naftos perdirbimo gamyklą Leningrado srityje. Šis objektas – vienas iš didžiausių Rusijoje, perdirbantis apie 17,5 mln tonų naftos per metus. Dėl sprogimo užsidegė ir buvo sustabdytas pagrindinis CDU-6 įrenginys, atsakingas už 40 % gamyklos pajėgumų.
Specialistai teigia, kad šis įrenginys gali būti neeksploatuojamas mėnesius, o tai dar labiau gilins Rusijos degalų trūkumą. Šis smūgis buvo ne pavienis – tai tęsiasi jau kelias savaites trunkanti Ukrainos kampanija prieš Rusijos naftos infrastruktūrą. Rugsėjį buvo atakuoti keli kiti objektai pietinėje ir centrinėje šalies dalyje.
Taip pat skaitykite
Rusijos energetikos ekspertai pripažįsta, kad tokios atakos ne tik mažina degalų pasiūlą, bet ir kelia paniką finansų rinkose: dyzelino kainos kyla, o eksportas pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 metų.
Sibiro rekordas – dronas pasiekė 2000 kilometrų
Spalio 7-ąją Ukraina surengė dar vieną precedento neturintį išpuolį – dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai Tiumenėje, Vakarų Sibire. Tai – daugiau nei 2000 kilometrų nuo Ukrainos sienos, naujas rekordinis atstumas, kuriuo Kyjivas įrodė savo gebėjimą smogti giliai priešo teritorijoje.
Rusijos valdžia pranešė numušusi tris dronus, tačiau pramoninis kompleksas vis tiek nukentėjo. Šis smūgis, kaip ir ankstesni išpuoliai prieš Krasnodaro bei Saratovo regionų gamyklas, rodo, kad Ukraina įgijo naujos kartos dronų technologijas – itin tikslias ir ilgai skriejančias platformas, kurios keičia karo taisykles.
Feodosijos terminalo sunaikinimas – smūgis Krymo okupantams
Vienas didžiausių Ukrainos dronų išpuolių buvo surengtas spalio 6-ąją, kai per vieną naktį paleista daugiau nei 250 dronų prieš 14 Rusijos regionų. Vienas pagrindinių taikinių – Feodosijos naftos terminalas Kryme. Šis objektas galėjo saugoti iki 250 tūkst. tonų kuro, skirtų Rusijos kariuomenei. Dėl sprogimų kilo milžiniškas gaisras, sunaikinęs didelę dalį infrastruktūros ir apribojęs tiekimą okupacinėms pajėgoms pietų fronte.
Tą pačią naktį dronai atakavo ir sprogmenų bei amunicijos gamyklas Rusijos gilumoje. Šios atakos smogė tiesiai į Maskvos karo pramonės užnugarį, mažindamos jos gebėjimą papildyti amunicijos atsargas fronte.
Pramonės gaisrai: nuo Novosibirsko iki Voronežo
Vos diena po Feodosijos atakos, spalio 8-ąją, Novosibirske užsiliepsnojo gamykla Zavod Pripojev. Šis objektas gamina elektroninius komponentus, mikrograndynus ir remontuoja karinės paskirties įrangą – itin svarbią Rusijos gynybos pramonei. Gesinti šį gaisrą buvo pasiųsta daugiau nei 100 ugniagesių, 20 specialios technikos vienetų ir net priešgaisrinis traukinys, tačiau ugnis vis dar nebuvo suvaldyta.
Ukrainos dronai taip pat atakavo dujų ir elektros infrastruktūrą Voronežo bei Žemutinio Naugardo (Nizhny Novgorod) regionuose. Nors šie smūgiai nesukėlė radiacinio pavojaus, jie privertė Maskvą sustabdyti dalį energijos tiekimo ir sukelti laikinus elektros tiekimo sutrikimus.
Ekonomikos ir karo pasekmės: degalų krizė ir fronto problemos
Pasak karo analitikų, šie smūgiai rodo aiškią konflikto transformaciją – nuo masinių frontinių mūšių prie preciziškų, ilgų distancijų asimetrinių operacijų. Dronai tapo ginklu, kuris naikina ne tik infrastruktūrą, bet ir psichologinį stabilumą.
2025 metais Ukraina jau yra smogusi mažiausiai 55 pagrindiniams energetikos objektams, tarp jų – naftos perdirbimo gamykloms, terminalams ir dešimtims gynybos įmonių. Iš viso dronų taikiniu tapo apie 16 iš 38 Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, o tai reiškia 20–38 % perdirbimo pajėgumų praradimą.
Rusijos kariuomenė jau dabar susiduria su degalų stygiumi fronte, o tiekimo grandinės tampa vis trapiau priklausomos nuo mažesnių regioninių gamyklų. Net ir numušdami šimtus dronų, rusai negali išvengti faktinio kuro deficito, kuris stabdo jų karinę logistiką.
Ukraina smogia už savo miestus
Šie tikslūs ir galingi smūgiai – tai ne agresija, o atsakas. Ukrainos karinės pajėgos taip siunčia žinutę Maskvai, kad kiekvienas smūgis prieš Kyjivo miestus, elektros tinklus ar civilinę infrastruktūrą sulauks atpildo. Tuo pat metu tai signalas pasauliui – karo technologijos keičiasi, o mažos, bet tiksliai nutaikytos sistemos gali pakeisti visos valstybės karo mašiną.
Karo ekspertai pabrėžia, kad Ukrainos dronų atakos jau dabar turi strateginį poveikį – jos lėtina Rusijos karo pramonę, mažina eksporto pajamas, didina įtampą tarp regionų ir kuria naują karo dinamiką, kurioje agresorius praranda iniciatyvą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
