Tarpžvaigždiniai objektai mūsų sistemoje – retas reiškinys, o 3I/ATLAS jau dabar vadinamas paslaptingiausiu iš visų. Mokslininkai stebi keistą jo elgesį, o hipotezės skamba kaip iš mokslinės fantastikos: nuo senovinės kometos iki galimo ateivių kosminio aparato. Artėjantis jo priartėjimas prie Saulės gali tapti momentu, kai žmonija pirmą kartą realiai priartės prie atsakymo į klausimą – ar esame vieni Visatoje?
Keistas dangaus kūnas, kurį daugelis mokslininkų laiko tarpžvaigždine kometa, išmeta į kosmosą kur kas daugiau dujų ir dulkių nei ankstesnės žinomos tarpžvaigždinės kometos. Egzistuoja versija, kad tai gali būti ne paprasta kometa, o dirbtinė konstrukcija – galbūt nežemiškos civilizacijos aparatas.
Jau spalio 29 d. tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS, atrastas šių metų liepą, priartės prie Saulės arčiausiu atstumu. Trečiasis istorijoje žinomas tarpžvaigždinis objektas gali pradėti skleisti tiek dujų ir dulkių, kiek nėra tekę stebėti nė vienoje kitoje kometoje. Lyginant 3I/ATLAS su ankstesniu tokiu kūnu – 2I/Borisovu, tampa aišku, kad šis objektas yra neįprastai aktyvus.
Tuo pat metu Harvardo astrofizikas Avi Loeb neatmeta net radikalios hipotezės: kad tai gali būti ateivių kosminis laivas, galintis paleisti mažesnį zondą Žemės link. Tyrimas paskelbtas arXiv duomenų serveryje, rašo IFLScience.
Keista uodega ir neįprastas aktyvumas
Analizuodami 3I/ATLAS duomenis, astronomai patvirtino, kad ši kometa turi ne vieną, o dvi uodegas, ir viena jų nukreipta Saulės link, o ne nuo jos, kaip būdinga įprastoms kometoms. Uodegos susidaro, kai Saulės šiluma išgarina kometos ledo sluoksnį, į kosmosą išsviedžiant dujas ir dulkes.
Spalio 29 d. kometa bus vos 200 mln. km nuo Saulės. Kai ji buvo 300 mln. km atstumu, iš jos, kaip nustatė mokslininkai, kas sekundę išsiverždavo apie 180 kg medžiagos.
Tai daugiau nei 2I/Borisovo atveju, kuri toje pačioje fazėje išspinduliavo apie 70 kg/s. Be to, 3I/ATLAS elgiasi visiškai kitaip nei pirmasis tarpžvaigždinis objektas 1I/‘Oumuamua.
Amžius, greitis ir keista trajektorija
3I/ATLAS jau anksčiau užfiksuotas skriejantis daugiau nei 200 000 km/val. greičiu. Jis turi neįprastą skrydžio trajektoriją, o mokslininkai mano, kad šis objektas gerokai senesnis už Borisovą ir ‘Oumuamua. Galimas amžius – 8–10 milijardų metų, t. y. dukart daugiau nei Saulės sistemos amžius.
Šiuo metu kometa yra už Saulės disko, todėl stebėjimai sudėtingi, tačiau netrukus ją vėl galės stebėti ir Žemės teleskopai, ir kosminės observatorijos.
Ar tai gali būti ne kometa, o laivas?
Profesorius Avi Loeb, kuris garsėja drąsiomis astrobiologinėmis hipotezėmis, neatmeta galimybės, kad 3I/ATLAS – dirbtinės kilmės objektas. Jis spėja, kad tai gali būti milžiniškas kosminis aparatas, sveriantis iki 33 mlrd. tonų ir siekiantis 5 km dydžio.
Loebo nuomone, tikrasis atsakymas paaiškės po to, kai 3I/ATLAS pereis „karščiausią“ tašką prie Saulės. Jei objektas elgsis ne kaip kometa, hipotezė apie nežemišką kilmę įgaus naują svorį.
