Per pastaruosius tris dešimtmečius vėžys tarp žmonių iki 50 metų išaugo net 79 procentais, o mirtingumas – 28 procentais. Šie skaičiai – ne šiaip statistika. Tai ženklas, kad visuomenėje vyksta tylus, bet pavojingas pokytis. Tūkstantmečio karta – žmonės, gimę 1981–1995 m., – tampa pirmąja karta, kuriai gresia didesnė vėžio rizika nei bet kuriai ankstesnei. Mokslininkai pabrėžia: beveik 80 procentų visų vėžio atvejų nėra paveldimi. Tai reiškia, kad priežastys slypi ne genuose, o mūsų gyvenimo būde. Kitaip tariant – mes patys kuriame sąlygas, kuriose vėžys gali klestėti.
Mityba – pagrindinis sveikatos ir ligų kelio ženklas
Mitybos įpročiai keitėsi drastiškai. Nuo 1980-ųjų, kai sparčiai daugėjo nutukimo atvejų, iki šiandien pasaulis mato neregėtus skaičius: 2022 m. daugiau nei 390 mln. vaikų ir paauglių buvo antsvorio, o 160 mln. – nutukę, teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Net jei vaikui pavyksta numesti svorio, žala dažnai išlieka visam gyvenimui. Remiantis „Colon Cancer Foundation“ tyrimu, nutukę vaikai suaugę turi 39 proc. didesnę storosios žarnos vėžio riziką vyrai ir 19 proc. didesnę riziką moterys – lyginant su tais, kurie vaikystėje buvo normalaus svorio.
Mokslas aiškiai rodo, kad mityba – vėžio katalizatorius. Perdirbtas maistas, pridėtinis cukrus, rafinuoti riebalai ne tik skatina svorio augimą, bet ir daro žalą mūsų DNR.
Mikroflora – nematomas vėžio barometras
Žarnyno mikrobiota – tarsi mūsų antroji imuninė sistema. Tačiau šiuolaikinis perdirbtas maistas ją griauna. Kai žarnyne mažėja „gerųjų bakterijų“ ir daugėja uždegimą skatinančių mikroorganizmų, organizme prasideda tylus karas.
Mokslininkai fiksuoja vis dažnesnes Krono ligos ir SIBO (bakterijų peraugimo) diagnozes – ypač tarp tūkstantmečio kartos atstovų. Šios ligos ne tik mažina gyvenimo kokybę, bet ir padidina virškinamojo trakto vėžio riziką. Uždegimas tampa nuolatiniu palydovu, o vėžys – galimu rezultatu.
Alkoholio mitai ir pavojinga tiesa
„Vienas taurė vyno padeda atsipalaiduoti“ – ši frazė tapo beveik socialiniu ritualu. Tačiau mokslas kalba kitaip. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) alkoholį priskiria pirmos grupės kancerogenams – tai reiškia, kad jis tiek pat pavojingas kaip tabakas.
Vartojant alkoholį, organizme susidaro acetaldehidas – junginys, tiesiogiai žalojantis DNR. Be to, kai kurie stiprieji gėrimai, pasak naujų tyrimų, gali turėti PFAS – vadinamųjų „amžinųjų cheminių medžiagų“, kurios nesuyra ir kaupiasi organizme.
Nors „Z karta“ po truputį mažina alkoholio vartojimą, tūkstantmečio karta dar dažnai pasiduoda mitui, kad saikas – tai saugumas. Deja, šiuo atveju saugaus kiekio nėra.

Miego trūkumas – naktinis rizikos veiksnys
Šiuolaikiniai jauni suaugusieji miega vidutiniškai 40 minučių trumpiau nei jų tėvai. Nuo vėlyvų darbo valandų iki telefonų šviesos prieš miegą – mėlynos šviesos poveikis trikdo melatonino gamybą.
Melatoninas – ne tik „miego hormonas“. Jis pasižymi antioksidacinėmis ir priešvėžinėmis savybėmis, padeda atkurti DNR pažeidimus. Kai jo trūksta, kūnas praranda natūralų apsauginį skydą. Ilgainiui toks miego režimas tampa pavojingu įpročiu, tiesiogiai siejamu su tam tikrų vėžio formų atsiradimu.
Stresas – tylusis vėžio katalizatorius
Tūkstantmečio karta garsėja ne tik darbštumu, bet ir aukščiausiu kortizolio lygiu kraujyje. Šis „streso hormonas“ padeda išgyventi krizėse, bet kai jis išlieka ilgai – organizmas ima byrėti.
Kortizolis silpnina imunitetą, trikdo cukraus balansą, kelia kraujospūdį ir skatina uždegiminius procesus, kurie tiesiogiai susiję su vėžio vystymusi. Tyrimai rodo, kad žmonės, nuolat patiriantys stresą, turi iki dvigubai didesnę riziką mirti nuo vėžio nei tie, kurie sugeba stresą suvaldyti.
Nepasitikėjimas medicina – pavojingas XXI amžiaus reiškinys
Tūkstantmečio karta – pirmoji, kuri užaugo su internetu. Tai suteikė galimybę gauti informaciją, bet kartu ir paskatino pasitikėti pseudoekspertais. Socialiniuose tinkluose vis dažniau skamba patarimai „gydytis natūraliai“ ar „neiti pas gydytojus“.
Deja, vėžys nėra liga, kurią galima nugalėti žolelėmis ar „detoksu“. Dalis žmonių kreipiasi į medikus tik tada, kai liga jau pažengusi. Kiti rizikuoja savarankiškai vartodami antibiotikus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ar hormoninius kontraceptikus – be gydytojo priežiūros tai gali dar labiau padidinti vėžio riziką.

Prognozės niūrios, bet sprendimai mūsų rankose
Mokslininkų vertinimu, iki 2050 metų naujų vėžio atvejų skaičius pasaulyje išaugs iki 35 milijonų per metus (šiandien jų – apie 20 mln.). Iš jų maždaug 10 milijonų žmonių kasmet miršta. Didžiausią grėsmę kelia virškinamojo trakto, ginekologiniai ir kvėpavimo sistemos vėžiai.
Vis dėlto šie skaičiai nėra nuosprendis. Keičiant kasdienius įpročius – valgant mažiau perdirbto maisto, daugiau judant, miegant pakankamai, mažinant stresą – galima drastiškai sumažinti riziką.
Tūkstantmečio karta, užaugusi technologijų ir greičio pasaulyje, šiandien stovi prie svarbaus pasirinkimo. Ar pasuksime į sąmoningesnio gyvenimo kelią, ar leisime, kad mūsų įpročiai diktuotų sveikatos likimą?
Atsakymas slypi ne laboratorijose, o mūsų kasdienybėje – lėkštėje, dienotvarkėje ir požiūryje į save.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.