Japoniškas vaikščiojimas pastaruoju metu vis sparčiau populiarėja, o priežasčių tam tikrai netrūksta. Pasak Parade cituojamų ekspertų, ši technika ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir teigiamai veikia emocinę būseną. Sertifikuota dietologė Amy Shah teigia, kad japoniškas vaikščiojimas gali sumažinti depresijos riziką net 50 %, sumažinti ligų išsivystymo tikimybę 20 % ir prisidėti prie organizmo atjauninimo.
Japoniškas vaikščiojimas yra intervalinė treniruotė su aiškia struktūra
Klinikinė fiziologė Laura A. Richardson paaiškina, kad terminas „japoniškas vaikščiojimas“ atsirado po 2007 m. atlikto mokslinio tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 200 japonų. Jo metu išbandyta specifinė intervalinė treniruotė, paremta intensyvumo kaitaliojimu.
Treniruotės principas – trijų minučių ciklai: tris minutes einama sparčiu žingsniu, vėliau tris minutes – lėtesniu tempu. Šis ciklas kartojamas 30 minučių, o rekomenduojamas treniruočių dažnis – bent keturis kartus per savaitę. Norintiems paprastesnės praktikos, Richardson siūlo naudoti muziką: vienas greitesnis kūrinys skirtas intensyviam žingsniavimui, kitas – lėtesniam ritmui.
Nauda fizinei sveikatai
Dr. Shah pažymi, kad šis metodas suaktyvina kūną taip, jog pradeda veikti atjauninantys procesai. Reguliarus intervalinis ėjimas gerina aerobines galimybes, stiprina kojų raumenis, reguliuoja kraujospūdį ir mažina lėtinių ligų riziką. Su amžiumi šie rodikliai natūraliai silpsta, todėl japoniškas vaikščiojimas padeda pristabdyti šiuos pokyčius.
Taip pat skaitykite
Treniruotės metu kintantis intensyvumas leidžia organizmui atsigauti tarp greitų etapų. Pasak dr. Richardson, tokia treniruotė didina VO2max – didžiausią deguonies kiekį, kurį kūnas gali panaudoti intensyviai dirbdamas. Didesnis VO2max siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų bei ankstyvos mirties rizika, todėl ši praktika laikoma itin naudinga sveikatai.
Japoniškas vaikščiojimas padeda gerinti emocinę savijautą ir mažina stresą
Ekspertai pabrėžia, kad ši technika veikia ne tik kūną, bet ir protą. Fizinis aktyvumas apskritai siejamas su geresne nuotaika, mažesniu streso hormonų kiekiu, pagerėjusia kognityvine funkcija bei depresijos simptomų sumažėjimu. Tačiau japoniškas vaikščiojimas išsiskiria tuo, kad jame daug dėmesio skiriama ritmui ir kvėpavimui, todėl judėjimas tampa panašus į meditaciją.
Dr. Shah teigia, kad ši praktika „grąžina žmogų į dabartį“, padeda sumažinti nerimą, suvaldyti emocijas ir lavinti dėmesingumą. Reguliarus japoniško vaikščiojimo įtraukimas į kasdienybę gali tapti natūralia priemone gerinti psichinę sveikatą ir atsparumą stresui.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
